Sportininkas atsidūrė konflikto vienoje sostinės picerijų sūkuryje. Alkoholis, muštynės, aiškinimasis su policija. S.Maslobojevui teko aiškinti, kad jis niekuo dėtas.
„Policija vaizdo įraše matė, kad aš nekaltas. Buvau visiškai blaivus ir nesudaviau nė vieno smūgio. Tik bandžiau išskirti dvi konfliktuojančias puses“, – pasipylusius komentarus, kad kikboksininkui rankos niežti ir už ringo ribų, atrėmė S.Maslobojevas.
Apie visuomenės stereotipus, lydinčius dvikovinio sporto atstovus, ir galiausiai apie gatvės muštynes, kuriose yra tekę dalyvauti, S.Maslobojevas kalbėjosi su 15min.lt.
 |
| Sergejus Maslobojevas |
– Sergejau, kiek iš tiesų gajus stereotipas, kad žmogus, užsiimantis kovos menais, automatiškai yra ir gatvių mušeika?
– Gatvių mušeika – tik vienas iš tų stereotipų. Dar yra „atmušta galva“, „žmogus, su kuriuo nėra apie ką kalbėti“, „žmogus be ateities“ ir taip toliau. Neva, jei boksuojiesi, reiškia, kad gyvenime nieko nesugebi. Ir tavo draugai tokie patys turėtų būti.
Mano draugų ratas yra labai sveikas, jei taip galima pasakyti. Tik šįkart pasitaikė nesąmonė. Bet apskritai mano draugų rate yra nemažai visuomenėje vertinamų žmonių, nemažai gerokai už mane vyresnių. Tai žmonės, su kuriais randu bendrą kalbą.
– Tie stereotipai trukdo gyventi ar vis dėlto sportininkai su tuo yra susitaikę?
– Kai tik pradėjau sportuoti ir pasirodė pirmieji straipsniai apie mane, būdavo įdomu pasiskaityti komentarus. Bet netrukus supratau, kad nėra ten ką skaityti. Skaitai apie kitą sporto šaką – ten tas pats per tą patį. Kaip boksininkus atmuštagalviais vadina, taip ir futbolininkus, regbininkus ir kitus sportininkus. „Raumenų krūva, smegenų nėra“, „nieko daugiau nesugeba“ ir panašiai. Aš manau, kad taip pyktį ant sportininkų lieja žmonės, kurie patys nieko gyvenime nėra pasiekę ir net nesistengia. Kurie yra nusivylę savo pačių gyvenimu. Tokie žmonės kalba be argumentų, tik lieja savo pyktį ant tų, kurie kažką pasiekia.
– Ranką prie širdies pridėjęs gali pasakyti, kad niekada nesi įsivėlęs į muštynes viešoje vietoje?
– Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad taip nutiko dukart gyvenime. Kartą puoliau padėti, kai žmogų trise spardė. Kitą kartą vieną žmogų mušė dar daugiau žmonių. Tada irgi užstojau. Tai vieninteliai kartai. Bet irgi iš pradžių bandžiau nuraminti, bet kai situacija tapdavo nekontroliuojama, ir pats tapdavau taikiniu, tekdavo gintis. O ką siūlote daryti, kai matote, kad beviltiškai spardo žmogų? Vieną iš tų kartų pažinojau mušamą žmogų. Neagresyvus, kultūringas, problemų neieškantis. Taigi buvo dvi tokios situacijos per septynerius metus, kai sportuoju.
 |
| sportoakimirka.lt nuotr./Sergejus Maslobojevas |
– Bet būna sportininkų, kurie savo jėgą nori demonstruoti ir už ringo ribų?
– Nevadinčiau jų sportininkais. Dažniausiai tai tokie žmonės, kurie su sportu susiję tiek pat, kiek aš su baletu. Du kartus nuėję į salę ir šaukiantys: „Aš kikboksininkas!“ Nusiperka klubo marškinėlius ir įsivaizduoja esą tikri nariai. Vaikšto išskėtę rankas ir bando „kablių“ ieškoti. Tokius žmones sunku pavadinti sportininkais.
Nuo to momento, kai pradėjau rimtai sportuoti, mano požiūris į pasaulį visiškai pasikeitė. Tik kai pradedi rimtai sportuoti, imi suprasti tiesas, kurias treneris nuo vaikystės į galvą kalė: jėga yra ne pradėti muštynes – kiekvienas snarglys tai gali. Jėga yra sugebėti jų išvengti. Tai yra stiprybė.
Kažkodėl žmonės galvoja, kad esu pasikėlęs. Kad esu kažkoks kitoks nei iš tikrųjų, – sakė Sergejus Maslobojevas.
– Ar tai, kad tave atpažįsta, varžo tavo elgesį viešose vietose?
– Žinote, dažnai jaučiu, kad žmonės atpažįsta, bet bijo prieiti. Kai kurie, galiausiai išdrįsę pasisveikinti, patys tai pripažindavo. Kažkodėl žmonės galvoja, kad esu pasikėlęs. Kad esu kažkoks kitoks nei iš tikrųjų. Apmaudu dėl to. Vėlgi žmonės vadovaujasi stereotipais: jei esi žinomas, esi pasikėlęs.
Dėl elgesio viešose vietose... Visą gyvenimą bendrauju su vyresniais žmonėmis. Iš jų išmokau, kaip elgtis viešumoje. Kad prieš žengiant žingsnį, visuomet reikia pagalvoti. Kažkada žiniasklaida buvo prisikabinusi prie mano aprangos. Rengiuosi taip, kaip man patogu. Nieko gyvenime nepasiekę bando per automobilius, per aksesuarus ar per apsirengimo stilių save parodyti. Man tokie dalykai neįdomūs. Manau, svarbu pačiam būti žmogumi, o ne apsikarstyti daiktais ir tuo didžiuotis.
– Kas gali išvesti iš pusiausvyros Sergejų Maslobojevą?
– Merginos kaprizai (juokiasi).
– Kokie artimiausi tavo sportiniai planai?
– Liepos 6 dieną Ispanijoje vyksiantis „Gladiators“ turnyras. Teks kovoti pagal MMA taisykles, ko seniai nedariau. Sutikau, nes patiko turnyro idėja. Tai labdaringas turnyras, visi surinkti pinigai bus paaukoti Afrikos vaikams. Toks turnyro ir šūkis: „We fight for children“.
 |
| A.Pliadžio nuotr./Sergejus Maslobojevas (Lietuva) ir Izagbe Ugonohas (Lenkija) |
