„Buvo sunku rasti man priešininkę, todėl teko palaukti, bet dabar esu laiminga. Pagaliau mane sups savos sienos”, – džiaugsmo neslėpė kovotoja.
Nors gimė ir augo Visagine, Julija šiuo metu savo kasdienybės neįsivaizduoja be Kauno. Čia jos visas gyvenimas. Tiksliau sporto klubas „Fighter House/ Roger Gracie Academy”, treneris Donatas Uktveris ir kolegos, geriausiai suprantantys merginos tikslus ir svajones.
„Be jų aš tiesiog netobulėčiau”, – teigia sportininkė, kovos menais užsiimanti daugiau nei 10 metų. Per šį laiką ji spėjo tapti Shindokai kan karatė, Kyokushinbudokai kan karatė, K-1, Muay thai ir Brazilų Jiu Jitsu Lietuvos, Europos bei Pasaulio čempione.
– Kodėl pasirinkote kovos menus? Šeimoje niekas neprieštaravo tokiam žingsniui?
– Tėtis pats atvedė mane į karatė, kadangi tuo domėjosi jaunystėje. Turbūt galvojo pasportuosiu šiek tiek iki mokyklos baigimo ir viskas, bet, kaip matot, laikotarpį pratęsiau (juokiasi).
– Kas labiausiai žavi kovos menuose?
– Man kovos menai pirmiausia yra menas, o ne sportas. Judėjimo, kūno kontrolės, savo minčių kontroliavimo menas. Menas pajausti savo priešininką ir apgauti jį. Man patinka tai, kad čia fizinės kūno galimybės nėra pagrindinis veiksnys, labai svarbu, kas vyksta tavo galvoje – tavo technika ir kaip tu ją pateiki, kiek jėgų esi pasiryžęs atiduoti. Šiame pasaulyje iš tiesų nėra smurto, kaip daugelis galvoja. Du žmonės išeina vienas prieš kitą, visų pirma, nesidaužyti, kaip atrodo, o parodyti save, tai ką jie išmoko, dėl ko buvo išlieta tiek daug prakaito ir paaukota gyvenimo. Tai yra nuostabu!
– Ką atsakote tiems, kurie teigia, jog kovos menai ne moterims?
– Pirmiausia, mes gyvename 21 amžiuje, o šie stereotipai likę iš senų laikų. Jie absurdiški. Žmogus turi daryti tai, ką myli, tai, kas daro jį laimingą! Jeigu vaikinui patinka šokti baletą ar megzti, kodėl gi ne? Jeigu merginai patinka žaisti futbolą arba boksuotis, kodėl nedaryti to? Gyvenimas yra duotas vienas ir jį reikia išnaudoti tinkamai. Aš myliu kovos menus, tad kodėl turėčiau neiti šiuo keliu?
– Ar šiuo metu treniruojatės tik MMA?
– Į MMA įeina labai daug kovos menų. Norėdamas čia kažką pasiekti, kovotojas turi būti universalus ir bandyti gauti kuo daugiau patirties iš skirtingų kovos menų. Taip kad, faktiškai, pasakyti, jog aš sportuoju vien MMA, būtų nesąžininga, nes per savaitę tenka pasitreniruoti ir smūgiavimo, ir laisvujų imtynių, ir Brazilų Jiu Jitsų. Jeigu žiurėti į dalyvavima varžybose ir kovose, šiuo metu mano prioritetas yra MMA ir kartais aš vis dar dalyvauju Brazilų Jiu Jitsu varžybose, dėl to, kad įsimylėjau šią sritį.
– Ką be sporto veikiate gyvenime?
– Šiuo metu sportas yra tas dalykas, kuris sukasi aplink mane nuolat ir užima visą mano laiką. Tai yra mano prioritetas nr.1.
– Ar turite talismaną?
– Talismano kaip ir neturiu, tačiau nešioju pakabuką su tiksliai anatomiškai atkartota širdimi. Tokį pat turi ir mano sesuo.
– Kas jus labiausiai motyvuoja?
– Motyvacija toks dalykas, kuris žmogui reikalingas tada, kai jis pradeda kažką daryti. Mane dabar į priekį jau stumia mano svajonės. Aš tiksliai žinau, kad noriu eiti šiuo keliu, tai mane ir motyvuoja. Turiu kuo daugiau treniruotis, kad likčiau šiame profesionaliame sporte.
– Jūsų aplinkoje yra nesportuojančių žmonių? Ar draugauti pavyksta tik su bendraminčiais?
– Be abejo, yra! Mano aplinkoje dar likę draugai iš vaikystės, universiteto, kuriuos aš labai vertinu.
– Geriau sutariate su vyrais ar moterimis?
– Visiškai nesvarbu, vyras tai ar moteris, svarbiausia, kad žmogus būtų geras. Tada mes tikrai sutarsime (šypsosi).
– Kada paskutinį kartą žengėte į ringą?
– Pagal MMA taisykles kovojau prieš metus. Buvo sunku rasti man priešininkę, todėl teko palaukti, bet dabar esu laiminga. Pagaliau mane sups savos sienos.
– Didžiausiame bušido turnyre Vilniuje pasirodysite pirmą kartą, kodėl būtent dabar?
– Nes noriu kovoti. Tiesiog tik šį kartą pavyko viską suderinti iki galo.
– Kokie jausmai apėmė sužinojus, kad žengsite į ringą Lietuvos vyrų metų renginyje?
– Negalėjau patikėti, kad jau kovo mėnesį aš kovosiu gimtosios šalies arenoje, prieš savų žmonių akis. Tai didelė garbė. Pasistengsiu įrodyti Lietuvai tai, kas pasaulyje žinoma jau seniai. Merginos gali parodyti ne mažiau įdomias ir ne mažiau kvapą gniaužiančias kovas.
– Kaip sekasi ruoštis turnyrui?
– Sportuoju du kartus per dieną. Su treneriu Donatu Uktveriu dėliojame taktiką, ruošiame kombinacijas priešininkei. Kol kas viskas vyksta sklandžiai.
– Kiek laiko skiriate pasiruošimui?
– Nuo patvirtinimo, kad kova vyks, iki kovo 19-osios bus pusantro mėnesio.
– Kas prie jo prisideda (treneriai, komanda, draugai)?
– Visuomet sakiau ir sakysiu: be trenerių ir be savo Fighter House/ Roger Gracie Academy šeimos aš esu niekas, be jų tiesiog netobulėčiau. Žinoma, didelę įtaką man, kaip kovotojai, daro treneris Donatas, kuris yra ištaisęs visą mano smūgiavimą, pastatęs imtynes parteryje ir, apibendrinant, padaręs iš manęs MMA kovotoją. Dar norėčiau paminėti Eriką Petraitį, jis jau kurį laiką padeda tobulinti imtynes stovėsenoje. Ir, žinoma, komandos draugai yra labai svarbūs ruošiantis kovai, nes be jų aš tiesiog neturėčiau su kuo treniruotis (juokiasi).
–Ar domėjotės būsima priešininke (Lenkijos atstove Martyna Czech)?
– Taip, ji daug aukštesnė už mane ir, kas svarbiausia, ji turi Brazilų Jiu Jitsu rudą diržą, kuris šiame kovos mene parodo žmogaus technikos lygį. Martyna bus labai pavojinga ant žemės, o dar ji savo istorijoje turi pergalę prieš dabartinę UFC kovotoją. Lengva tikrai nebus, bet nenugalimų nėra.
– Koks nusiteikimas prieš kovą?
– Žengsiu į ringą tik dėl pergalės!
– Ar jau laukiate kovo 19-osios?
– Beprotiškai. Aš labai pasiilgau visų tų jausmų, kurie užvaldo ringe, bet dar laukia daug darbo ruošiantis.
– Kodėl verta atvykti į „Siemens” areną palaikyti jūsų ir kitų Lietuvos kovotojų?
– Kovotojo kelias nėra pats lengviausias ir žmonių palaikymas jame labai svarbus. Be to, mes, lietuviai, eisime ginti savo namų sienų ir publikos palaikymas bus tik į naudą. Iš savo pusės, pasistengsime padovanoti jums gražias kovas ir nepamirštamas emocijas
