Anot dziudo klubų, netgi priešingai, kuo toliau, tuo labiau buvo didinamas administracinis spaudimas nepaklusniesiems, visuomenės išsakytos problemos buvo ignoruojamos, dažnai federacija, siekdama sumenkinti savo oponentus, pereidavo prie atviro lyderiaujančių sportininkų žlugdymo.
Eilinį kartą reaguodama į spontaniškai kilusią viešą dziudo meistrų protesto akciją, kurios metu meistrai atsisakė pripažinti federacijos įgalinimus spręsti apie jų dziudo meistriškumą ir brandą suteikiant DAN rangus (juoduosius diržus), federacija protesto dalyvius išvadino autsaideriais, siekiančiais pigaus populiarumo, ir nors iš pradžių teigė, kad tai fiktyvi akcija, vėliau nusprendė imtis jai įprastos taktikos – bausti protesto dalyvius.
Klubų atstovai, atskirai pasisakydami apie dalyvavimą federacijos veikloje, nusprendė, kad realios naudos ar galimybių paveikti dziudo sporto plėtotę nėra, todėl priėmė bendrą sprendimą nutraukti narystę ir palikti Lietuvos dziudo federaciją.
Tarp septynių federaciją paliekančių dziudo klubų – stipriausi šalies vyrų ir moterų klubai, kurių atstovai per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį dalyvaudami Europos ir Pasaulio čempionatuose laimėjo aukščiausias vietas, pelnydami medalius. Kiti išstojantys klubai yra savo regionų lyderiai. Dar keletas klubų atstovų, nuogąstaudami dėl galimos agresyvios federacijos reakcijos ir dėl to gręsiančių neigiamų pasekmių jų sportininkams, nuo išstojimo susilaikė.
Po išstojimo Lietuvos dziudo federacijoje lieka 31 narys, iš kurių tik 17 tiesiogiai užsiima dziudo sportininkų rengimu. Tuo tarpu šalyje veikia daugiau kaip 80 organizacijų, aktyviai rengiančių sportininkus ir dalyvaujančių didelio meistriškumo sporto varžybose.
Federaciją paliekantys klubai tikisi visos sporto visuomenės ir naujai suformuotų valdžios institucijų dėmesio šalies sporto valdymo problematikai. Situacija Lietuvos dziudo sporte, kai sportininkų teisių ignoravimas tampa organizacijos politikos norma, kai daugumos palaikymo neturinti organizacija gauna finansavimą sporto vystymo programai, o nacionalinė rinktinė, formuojama ne iš stipriausių sporto šakos atstovų, lemia pačius prasčiausius rezultatus. Be to, kelia grėsmę dziudo sporto šakos išlikimui šalies strateginių sporto šakų sąraše.
15min primena, kad įtampa dziudo bendruomenėje aukščiausią tašką pasiekė rudenį, kai daug pripažintų dziudo kovotojų įsitraukė į akciją ir skelbė, kad grąžins savo prakaitu pelnytus juodus diržus federacijai, iš kurios nesulaukia pagarbos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Feisbuke ritasi revoliucinė banga: dziudo atletai masiškai atsisako savo juodųjų diržų
Lietuvos dziudo federacija (LDF), kurios vadovas yra Vigmantas Sinkevičius, į tai sureagavo ieškodama tarptautinės paramos ir atiminėdama diržus iš prieš ją sukilusių sportininkų.
Pateikiami ir stipriausių Lietuvos dziudo klubų trenerių komentarai apie situaciją:
Petras Vinciūnas, dziudo treneris, Kauno dziudo klubo „Danas“ prezidentas.
„LDF yra valdoma organizacijų, iš kurių didelė dalis nevykdo aktyvios su dziudo sportu susijusios veiklos, todėl abejingai įtvirtina sprendimus, kenkiančius Lietuvos dziudo sporto valdymo skaidrumui, demokratinėms normoms ir gero valdymo principams. LDF įstatuose įtvirtintos normos, kuriomis siekiama ne administruoti dziudo sportą, bet kontroliuoti sporto visuomenę.“
Kauno dziudo klubas „Danas“ įkurtas 1993 metais. Klube rengiami aukščiausio meistriškumo sportininkai. Tarp gausybės tarptautinių varžybų dalyvių ir prizininkų, olimpiečiai Marius Paškevičius ir Karolis Bauža, iškovoję aukščiausius pasiekimus tarp nepriklausomos Lietuvos sportininkų – Pasaulio ir Europos čempionatų medalius. Klube savo karjerą pratęsia atvykę studijuoti perspektyviausi dziudo sportininkai iš kitų šalies regionų.
Lolita Dudėnienė, dziudo trenerė, Kauno dziudo klubo „Ryto saulė“ prezidentė.
„LDF Vykdomasis komitetas yra faktinis prezidento valdžios įrankis, dažniausiai naudojamas V.Sinkevičiaus asmeninių interesų (ar ambicijų) tenkinimui. Vykdomojo komiteto sprendimai, priimami piktnaudžiaujant valdžia, dažnai neatitinka LR teisės aktų normų ir Lietuvos dziudo sporto visuomenės interesų. Dalis priimamų sprendimų skirti pakenkti atskirų sportininkų bei jų trenerių, kritikuojančių LDF politiką, veiklos žlugdymui.“
Kauno dziudo klubas „Ryto saulė“ įkurtas 2001 metais. Šiuo metu jame trys treneriai ruošia 86 įvairaus amžiaus sportininkus.
Per klubo gyvavimo metus merginų rinktinė 10 kartų iškovojo Lietuvos klubinių varžybų taurę. Sportininkės pelnė tris Europos čempionatų medalius, dar dvylika jų Europos ir Pasaulio čempionatuose pateko į septintukus. Europos jaunimo festivaliuose iškovotas bronzos medalis ir dvi 5-tos vietos. Klubo merginos ir vaikinai – daugkartiniai Lietuvos čempionatų aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus grupėse.
Antanas Kasteckas, dziudo treneris, klubo „Plungės dziudo“ prezidentas.
„Dziudo sporto klubai, būdami LDF nariais, realiai nepatiria jokios naudos, moka nario mokesčius ir rinkliavas, bet neturi galimybės paveikti LDF veiklą. Tokia formali narystė stiprina klaidingą viešąją nuomonę apie pozityvią LDF veiklą, sportininkų rezultatais prisideda prie LDF veiklos finansavimo biudžeto lėšomis.“
Klubas „Plungės dziudo“ įkurtas 2005 metais, kai buvo reorganizuotas 1993 metais įkurtas klubas „Ąžuolas 93“. Tai pats gausiausias Žemaitijos dziudo klubas, išugdęs daugelį šalies čempionų. Net trys iš jų po studijų sugrįžo tęsti trenerių karjeras. Šiuo metu klube sportuoja virš šimto įvairaus lygio ir amžiaus sportininkų. Patyrę klubo nariai aktyviai dalyvauja tarptautiniame dziudo veteranų judėjime. Klubas aktyviai bendradarbiauja su kaimyninės Latvijos sporto visuomene, todėl kasmet organizuojamas „Dziudo pavasaris“ – vienas didžiausių regiono tarptautinių dziudo renginių.
Stanislovas Kulikauskas, dziudo treneris, klubo „Mangustas“ direktorius.
„Didelė dalis LDF narių yra tiesiogiai ar per įgaliojimus valdomi LDF prezidento V.Sinkevičiaus, todėl taip nepelnytai įtvirtinama V.Sinkevičiaus įtaka.“
Šiaulių klubas „Mangustas“ įkurtas 2007 metais. Sportininkus ruošia trys kvalifikuoti treneriai. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo klubo sportininkė Santa Pakenytė-Čepulė. Tarp klubo sportininkų pasiekimų – įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionatų medaliai, Universiados sidabro medalis, iškovotos 5 ir 7 vietos Europos ir Pasaulio čempionatuose. Pasaulio vaikų žaidynėse – du aukso medaliai.
Diana Arlauskaitė, dziudo trenerė, dziudo klubo „Sfinksas“ prezidentė.
„LDF įstatuose įtvirtinta norma, kad LDF prezidentas teikia kandidatūras į kolegialų LDF valdymo organą – Vykdomąjį komitetą. Šio komiteto priklausomybė nuo prezidento įtvirtina perteklinę jo valdžią.“
Jurbarko dziudo klubas „Sfinksas“ įkurtas 1996 metais. Klubo prezidentė Diana Arlauskaitė dalyvavo kuriant šalies dziudo meistriškumo pakopų KYU-DAN sistemą. Tarptautinės dziudo federacijos įvertinta 4-tojo DAN rangu. Klube sukurtos kelios grupės, kuriose dziudo pratybas lanko ne tik mažiausieji, bet ir didelio meistriškumo sportininkai, karjerą studijų metu pratęsiantys didžiuosiuose šalies dziudo klubuose. Trenerė didžiuojasi atradusi ir išugdžiusi vieną stipriausių šalies dziudo sporto atstovų – Karolį Baužą.
Rimvydas Lukošius, dziudo treneris, Šilutės dziudo klubo „Kumikata“ valdybos pirmininkas.
„LDF yra organizacija, kuri valdoma dziudo visuomenės mažumos. Siekiant išsaugoti LDF prezidento įtaką, sudaromos įvairios kliūtys kitoms dziudo sporto organizacijoms tapti LDF narėmis ir taip išreikšti savo interesus dziudo sporto valdyme.“
Šilutės dziudo klubas „Kumikata“ įkurtas 2006 metais. Klubo auklėtiniai ne vieną kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais. Stipriausi klubo sportininkai miestelio ir Lietuvos vardą garsino ir tarptautinėse arenose. Šilutėje dziudo tapo viena populiariausių sporto šakų. Klube užauginti perspektyvūs sportininkai, tapę studentais dziudo pratybas pratęsia didžiųjų miestų klubuose.
Robertas Mažrimas, dziudo treneris, Skuodo dziudo sporto klubo „Randori“ prezidentas.
„Mažieji regionų dziudo klubai yra labai svarbi miestelių vaikų ir jaunimo socialinio aktyvumo dalis, tačiau LDF vadams jie ir jų problemos yra nematomi.“
Skuodo dziudo klubas „Randori“ įkurtas 2006 metais. Nuo to laiko pratybas nuolat lanko apie keliasdešimt miestelio ir aplinkinių gyvenviečių vaikų. Gabiausiems sportininkams pavyksta tapti čempionais ar iškovoti prizus įvairiose šalies varžybose. Kasmet klubas rengia tarptautinį turnyrą, kuris sutraukia apie du šimtus jaunųjų dziudo kovotojų. Dažni klubo svečiai – kaimynai – Latvijos sportininkai.
