Vienas jauniausių trenerių šalyje N.Akmanavičius: „Vaikams esu draugas – ne dėdė“

Įprasta, kad trenerio darbas pradedamas užbaigus sportininko karjerą. Tačiau tai negalioja 21-erių metų vilniečiui Natui Akmanavičiui. Daugkartinį Lietuvos sambo čempioną, Europos sambo vicečempioną galima vadinti bene jauniausiu imtynių treneriu Lietuvoje. „Jeigu dirbdamas jauti malonumą – eini teisingu keliu“, – įsitikinęs Natas. Darbas su vaikais – išsipildžiusi vaikino svajonė.
Natas Atmanavičius
Natas Atmanavičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Savo karjeros pradžią jaunasis sportininkas prisimena su šypsena. Į pirmąją treniruotę vienuolikmetį berniuką atvedė senelis. Imtynininkas džiaugiasi, kad gyvenime jam pavyko sutikti puikius trenerius. Vienas jų – buvęs sambo federacijos prezidentas Eduardas Rudas.

„Pradžia nebuvo lengva, po mėnesio treniruočių susilaužiau koją. Tai išgąsdino mamą ir ji nusprendė daugiau į užsiėmimus neleisti. Pavyko ją perkalbėti, taigi kojai sugijus, grįžau į salę. Praėjus metams tapau Lietuvos jaunių sambo čempionu. Tai buvo pirmas svarbus pripažinimas, atvėręs kelius į tarptautines varžybas“, – prisiminimais su 15min pasidalijosi vaikinas.

Karinę tarnybą pasirinko savo noru

Sporto salėje praleistas laikas pravertė Natui atliekant karinę tarnybą. Sportininko neišgąsdino ir 20 kilometrų trukę „pasivaikščiojimai“ su sunkiąja kuprine ant pečių. Priešingai – vaikino nuomone, fiziniam pasirengimui kariuomenėje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

Turėdamas vos valandą laisvo laiko, Natas skubėdavo į sporto salę. Netrukus surado bendraminčių, kuriems padėjo treniruotis. Nors kai kam atrodo, kad devyni mėnesiai tarnybos – ilgas laikas, Natas kareiviškos duonos paragauti išvyko savo noru. Sugrįžęs iškart ėmė pildyti seną svajonę – tapo vaikų treneriu.

Mokiniams sekasi varžybose

Prabėgus metams, jaunasis treneris jau gali didžiuotis ir pirmaisiais mokinių pasiekimais. Jo treniruojama dvylikametė tapo Lietuvos moksleivių grappling čempione, Šiaulių miesto čempiono vardą toje pačioje srityje iškovojo ir kitas mokinys. Mato auklėtiniai prizines vietas užima ir kitose imtynių srityse. Ateityje jie planuoja dalyvauti tarptautinėse varžybose.

N.Akmanavičius teigia, kad svarbiausia šiame darbe – mokėti kalbėti vaikams suprantama kalba. Treniruotė turi būti įdomi ir smagi – lyg žaidimas.

„Nors yra daug imtynių rūšių, jos tarpusavyje susijusios, nereikia apsiriboti tik viena. Be to, tai atveria platesnes galimybes, atsiranda daugiau varžybų, o vaikams labai svarbu įgyti patirties“, – pasakojo pašnekovas.

N.Akmanavičius teigia, kad svarbiausia šiame darbe – mokėti kalbėti vaikams suprantama kalba. Jauniausiam imtynininkui – vos šešeri, todėl svarbu mokėti sudominti. Treniruotė turi būti įdomi ir smagi – lyg žaidimas. Kaip ir kiekviename žaidime, reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Visų pirma, pratimų negalima rodyti mokykloje ar kitoje vietoje.

Natas supažindina auklėtinius ir su sveika mityba.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Natas Atmanavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Natas Atmanavičius

Paklaustas ar dėl jauno amžiaus nesulaukia kritikos, pašnekovas paaiškino, kad dirbant su vaikais jaunas amžius yra privalumas: dėl to net lengviau, nes vaikams atrodai lyg draugas, o ne dėdė, kurio reikia bijoti. Tiesa, Natas prisipažino, kartą sulaukęs klausimo: „Treneri, o kodėl jūs toks jaunas?“.

Norint susikalbėti, tenka pasistengti

„Ne su visais vaikais lengva dirbti. Kai kurie iš jų mušasi, atsikalbinėja, keikiasi. Norint su jais surasti kalbą, tenka pasistengti. Kiekvienas vaikas unikalus, todėl bendravimas ir motyvavimo būdai yra individualūs. Labiausiai džiaugiuosi, kad į treniruotę atėjęs nesukalbamas vaikas, po kurio laiko pasikeičia. Vienus tėvus labai nustebino, kai jų nepaklusnus vaikas nustojo atsikalbinėti, pradėjo elgtis gražiau ir kiekvieną rytą sportuoti. Na, o nedrąsiems vaikams treniruotės padeda įgyti pasitikėjimo savimi“, – teigiamais pavyzdžiais pasidalijo treneris.

Tai, kad N.Akmanavičiaus tėtis yra Lietuvos grappling federacijos prezidentas – sūnaus nuopelnas. Imtynėmis jis susidomėjo po to, kai pradėjo su sūnumi važinėti į varžybas. Imtynių „virusas“ neaplenkė ir mažosios Nato sesers. Brolio treniruojama ji tapo Vilniaus miesto sambo čempione. Imtynėmis susidomėjo ir trenerio draugė.

„Tik mamai tai nepatinka, bet aš dar nenuleidau rankų“, – nusijuokė pašnekovas.

Sportuoti niekada nevėlu

Vaikinas laikosi nuomonės, kad sportuoti niekada nėra vėlu.

„Kadangi atlieku ir masažus, tai susiduriu su įvairaus amžiaus žmonėmis. Vienas aštuoniasdešimtmetis man vis sako, kaip jis nori sportuoti. Tai po masažo atsisėdam ir sportuojam – sukinėjam rankas, lankstomės. Džiaugiuosi, kad amžius – ne riba, svarbiausia – noras“, – patirtimi dalijosi treneris.

Paklaustas, ar tarp daugybės darbų atranda laiko savo paties kūno treniruotėms, N.Akmanavičius 15min paaiškino, kad šiuo metu gydosi traumą, todėl negali aktyviai sportuoti. Į varžybas vaikinas planuoja sugrįžti rugsėjį.

„Manau, kad vaikams reikia pavyzdžio, tad man tai yra papildoma motyvacija“, – baigdamas pokalbį patikino treneris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs