„Taip, aš esu pirmasis jo treneris. Tik šios visos istorijos vinis yra ta, kad apie tai ne aš Vitalijui priminiau, o jis man pasakė ir dar kaip galėdamas įrodinėjo šį faktą. Šiaip niekada nebūčiau suvedęs galų, kad kažkada mokiau kovoti Vitalijų Klyčko“, – dar 2012 metais pasakojo J.Kibas, atvažiavęs į Lietuva kartu su Norvegijos boksininkais į Dano Pozniako turnyrą.
Taip, aš esu pirmasis jo treneris. Tik šios visos istorijos vinis yra ta, kad apie tai ne aš Vitalijui priminiau, o jis man pasakė ir dar kaip galėdamas įrodinėjo šį faktą.
Ilgai treniravęs šalies boksininkus, J.Kibas gavo pasiūlymą įvairiems turnyrams rengti norvegų sportininkus ir beveik metus vilkėjo Norvegijos nacionalinės rinktinės trenerio aprangą.
Lietuvos specialistas brolius Panevėžyje pamatė ir vieną iš jų treniruoti pradėjo dar 1985 metais, o F.Sdunekas su ukrainiečiais dirbti pradėjo 1996 metais po Atlantos olimpiados, kai sportininkai pasuko į profesionalų boksą. Tad Anapilin iškeliavęs treneris – pirmasis treneris profesionaliame bokse.
„Istorija apie tai, kaip man pats Vitalijus papasakojo, kad aš jo treneris – tikrai linksma. 1995 metais vienu lėktuvu su Ukrainos ir Baltarusijos rinktinėmis iš Minsko per Kijevą skridome į pasaulio bokso čempionatą Bankoke. Sėdime lėktuve su Ukrainos rinktinės treneriu Olegu Skvorcovu, kalbamės. Pro šalį eina boksininkai. Vienas iš jų netikėtai praeidamas pasisveikino: „Zdravstvuite, trener!“ (Sveiki, treneri).”
Pasakiau jam rusiškai „labas“, tačiau iš tikrųjų galvojau, kad sportininkas pasisveikino su mano kolega, o aš iš mandagumo leptelėjau.
Kai Indijoje lėktuvas pildėsi degalus, o mes vaikštinėjome po oro uostą, tas pats boksininkas priėjo prie manęs: „Jūs turbūt nepamenate, kaip aš į Panevėžio maniežą atėjau pas jus prašytis į treniruotes?“ Suvaidinau, kad atsiminiau, bet ne itin įtikinamai. Jis prisistatė: „Esu Vitalijus Klyčko.“
Tik tada prisiminiau ištįsėlį dvylikametį ar trylikametį Vitalijų Klyčko, kuris jau tada buvo mano ūgio ir turėjo neblogą koordinaciją. Ten dar aplink zujo jo jaunesnis brolis Vladimiras – pyplys, bet jo gerai neprisimenu.
Tik tada prisiminiau ištįsėlį dvylikametį ar trylikametį Vitalijų Klyčko, kuris jau tada buvo mano ūgio ir turėjo neblogą koordinaciją. Ten dar aplink zujo jo jaunesnis brolis Vladimiras – pyplys, bet jo gerai neprisimenu.
Pradėjau Vitalijų treniruoti, bet sužinojau, kur jis mokosi, ir mintyse numojau ranka. Jis mokėsi Panevėžio 3-ioje vidurinėje mokykloje. Ten buvo priimami mokytis rusų armijos karininkų vaikai. Kas iš to – gali iš jo „lipdyti“ gerą boksininką, bet tėvus perkels į kitus karinius dalinius – ir vaikas išvyks kartu. Vilčių neturėjau. Treniravosi Vitalijus mano treniruotėse, bet po metų tikrai išvažiavo. Klausiau, kur? Sakė, kad į Kijevą“, – pasakojo lietuvis bokso treneris.
Vitalijų Klyčko vokietis F.Sdunekas treniravo 16 metų, o Vladimirą – iki 2004-ųjų. Iš viso per savo trenerio karjerą F.Sdunekas parengė net 10 pasaulio bokso čempionų.
„Vokietija šokiruota. Iš mūsų gretų buvo atimta didžioji bokso asmenybė. Negaliu patikėti, kad neliko F.Sduneko“, – kalbėjo Vokietijos bokso sąjungos prezidentas Thomas Purtzas.
Broliai V. ir V. Klyčko jau pranešė, kad atvyksta į ilgamečio trenerio laidotuves.
