„Aš noriu kovoti ir neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Ir nemanau, kad tas noras praeis. Karatė – mano gyvenimo būdas, ar, kaip yra sakęs mano treneris, saviraiškos būdas“, – pasakojo V.Kalvaitis.
Kovotojas džiaugiasi, kad visas pasirengimo čempionatui laikotarpis praėjo sklandžiai, pagal planą ir jo nekamavo traumos. V. Kalvaitis atskleidžia – jo tikslas pasaulio čempionate gerai jaustis ant tatamio ir nulipus nuo jo.
„Priešininkas gali būti silpnas ir tu jį nugalėsi, bet gali būti labai stiprus ir tu jam stipriai pasipriešinsi. Norėčiau pademonstruoti savo geriausius smūgius ir kombinacijas – jeigu tai pavyks, galiu tikėtis pergalių“, – tikino vyriausias Lietuvos kiokušin karatė rinktinės narys.
Šeštadienį Vilniuje prasidėsiantis Pasaulio kiokušin karatė čempionatas kovotojui bus jau trečiasis. Europos čempionatuose jis dalyvauja nuo 20-ies metų ir triskart tapo prizininku. Nepaisant to, Vytautas atvirai prisipažįsta – jaudulys tokiose varžybose vis tiek veikia, ar tu būtum debiutantas, ar šilto ir šalto matęs kovotojas.
„Atsimenu savo savijautą, kai startavau pirmajame Europos čempionate. Galiu pasakyti, kad dabar jaučiuosi taip pat – amžius tam nedaro jokios įtakos. Gal tik mano veidas moka neišduoti jaudulio“, – atvirauja patyręs karatistas, pridūręs, kad patirtis padeda neparodyti jausmų, iš veido išraiškos neišsiduoti, kaip jautiesi kovos metu – ar tau sunku, ar skauda.