- Rusija kaltinama sisteminiu dopingu suteršusi Londono olimpines žaidynes. Daugelis Rusijos lengvaatlečiu buvo įtariami dopingo vartojimu. Tarp jų ir 800 metrų distancijos čempionė Marija Savinova.
2. Grupė atletų atsisakė arba išvengė dopingo testų. Atletai atsisakė testuotis, davė neteisingus telefono numerius antidopingo pareigūnams ir mokėjo pinigus, kad nuslėptų teigiamus testus.
3. Keli gydytojai, treneriai ir laboratorijų darbuotojai dalyvavo nuslepiant teigiamus dopingo mėginius. Gydytojai ir treneriai tiekė neleistinus papildus atletams bei ignoravo antidopingo pareigūnus. Laboratorijų darbuotojai naikino mėginius ir slėpdavo teigiamus rezultatus.
4. Procese dalyvavo ir Rusijos valdžia. Rusijos saugumo tarnyba (FSB) sukūrė persekiojimo atmosferą laboratorijose ir tai negalėjo vykti be Rusijos sporto ministro Vitalijaus Mutko žinios.
5. Pasaulinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) nepadarė pakankamai. Organizacija nesugebėjo susitvarkyti, kol situacija netapo kritine. Įtartinų sportininkų tikrinimas užtruko ir jiems buvo leista varžytis Londono olimpinėse žaidynėse.
6. WADA reikia daugiau pinigų. WADA biudžetas yra 30 mln. JAV dolerių per metus ir to neužtenka, kad organizacija veiktų efektyviai. Agentūrai reikia daugiau tyrėjų.
7. Kitos valstybės taip pat galėjo sukčiauti. Ataskaitos autorius Dickas Poundas teigė, kad Rusijos situacija yra tik ledkalnio viršūnė. Anot jo, Kenija taip pat turi rimtų problemų su dopingo vartojimu.
8. Rusija gali būti pašalinta iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tai rekomendavo WADA, jeigu Rusija neišsivalys. IAAF prezidentas Sebastianas Coe teigė, kad organizacija laukia Rusijos atsakymo prieš paskelbdama apie sankcijas.
