Ketvirtadienį Vilniuje įvyko LTeam konferencija, kurioje sporto profesionalai ir mėgėjai diskutavo įvairiausiomis temomis. Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, pasaulio čempionas Andrius Gudžius ir jo treneris Vaclovas Kidykas susėdo pasikalbėti apie savo medalių kainą.
„Sunkiausi buvo pralaimėjimai pirmuose Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Tada rengiausi su geriausiomis karjeros treniruotėmis, bet traumos prispaudė prie žemės psichologiškai.
Kai atstovauji šaliai, sunkiausia yra, kai žinai, kad į tave investuoja aplink tave esantys žmonės. Jie galvoja, kad mes padarėme viską, ką galėjome, o jis va ką padarė. Sunkiausia ta dalis. Jų atsiprašyti. Lengviausia yra laimėti. Sunkiausia yra pralaimėti, nes treneris galvoja, kad kažko nepadarė. Tada yra sunku“, – apie prieš dideles pergales buvusius pralaimėjimus kalbėjo A.Gudžius.
Sporto psichologija – tik iliuzija?
Nuo paauglystės su patyrusiu ir tituluotu treneriu Vaclovu Kidyku dirbantis A.Gudžius niekada nepagalvojo, kad sunkiomis akimirkomis jam reiktų pasitelkti sporto psichologą.
„Apie psichologiją susidarė iliuzija. Vyrams kartais reikia, kad treneris pasiųstų ir žuvų išrašytų. Merginoms gal tai ir neveikia. Bet mums tas konfliktas kartais yra tai, ko reikia. Kiti gali iš šono galvoti – kaip jie gali kartu dirbti? Bet jis mane geriausiai supranta. Neįmanoma per kelias savaites su nepažįstamu psichologu kažko pasiekti“, – įsitikinęs disko metikas.
Šis tandemas yra neišskiriamas. Ryšį su treneriu A.Gudžius įprasmino kasdiene situacija: „Mes galime per pusantros valandos vienas kitam septynis žodžius pasakyti. Mes ne iš pusės žodžio vienas kitą suprantame, bet net iš gestų.“
D.Gudzinevičiūtė 20 metų dirbo su vienu treneriu ir taip pat puikiai supranta tinkamo žmogaus indėlį.
„Tik per filmus psichologas vienu žodžiu viską keičia. Tu prieš jį išsirenginėji. Ne visiems viskas tinka. Tau tinkantį specialistą surasti labai sunku“, – kalbėjo olimpinė čempionė.
Virgilijus Alekna karjerą baigė be trenerio – jo paslaugų atsisakė. Paklaustas, ar dabar galėtų dirbti vienas, A.Gudžius nedvejojo: „Tikrai ne. Manau, kad mano rezultatai atėjo ir iš trenerio asmenybės. Aš ne tik kad vienas nieko nepasiekčiau, bet negalėčiau dirbti ir su jokiu kitu treneriu.“
Titulas pakeitė gyvenimą
LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė olimpine čempione tapo prieš 18 metų. Tada viskas pasikeitė.
„Sakyčiau, kad ne nelaimėje draugą pažinsi, o laimėje. Tada supratau, kad yra toks dalykas kaip pavydas. Buvo nelengva“, – prisipažįsta D.Gudzinevičiūtė.
Sunkiausia buvo atsakinėti į nepažįstamųjų klausimus, kurie buvo tiesiog nesuprantami.
„Ilgainiui pripranti, kad visi į tave žiūri. Bet pradžioje buvo sunku. Klausimas būdavo – tai kur tavo šautuvas. Arba – tu tik manęs nenušauk. Nerasdavau atsakymo į tokius pokštus“, – pasakojo olimpinė šaudymo čempionė.
