Šiuo metu turėjęs dėlioti paskutinius štrichus prieš kelionę į Tokijo olimpines žaidynes bei iš karto po jų turėjusį sekti Europos čempionatą, dabar 29-erių sportininkas ramiai treniruojasi ir ruošiasi pirmiesiems sezono startams.
Svarbiausias metų varžybas nukėlus į kitus metus, lengvaatletis primažino apsukas ir tik po savaitės stos į disko metimo sektorių oficialiose varžybose.
Rankos tvirtumą A.Gudžius tikrinsis birželio 25-ąją Birštone, kur vyks Birštono taurės varžybos, o dar po gero mėnesio lietuvis kels sparnus į užsienį – rugpjūtį jo laukia suplanuotos varžybos Suomijoje ir Vengrijoje.
„Nors dabar vasara, dirbame paskutinių žiemos mėnesių režimu, nes sezonas persikėlė tolyn. Sunkoka adaptuotis, prisitaikyti, bet po truputį judame į priekį. Ruošiamės rugpjūčio mėnesiui, kai prasidės varžybos – rugpjūčio pradžioje ketinu keliauti į Suomiją, o viduryje – į Vengriją“, – pasakojo disko metikas.
A.Gudžius pripažįsta – pasaulį apgaubusi koronaviruso šmėkla ir beveik visas šalis sukaustęs karantinas bei jo pasekmės jam padarė meškos paslaugą.
Išsilaižęs 2019-ųjų žaizdas, kai balandį iškentė ilgai jį kamavusios kojos operaciją, o rudenį, prieš pat pasaulio čempionatą, turėjo gydytis ir nuo Laimo ligos, A.Gudžius buvo pagavęs gerą bangą ir užtikrintai ruošėsi kelionei į Tokiją, kur tikėjosi pakovoti dėl pirmojo savo olimpinio medalio.
„Apsigydžiau visas traumas ir pavasarį jau buvau pakankamai neblogai pasiruošęs. Matėme, kaip ruošėmės, turėjome neblogus rezultatus. Bet atsitiko karantinas ir teko apversti viską aukštyn kojomis – truputį gaila“, – dabar kremtasi lengvaatletis.
Bet atsitiko karantinas ir teko apversti viską aukštyn kojomis – truputį gaila.
Be to, sustingęs ištuštėjęs lengvosios atletikos varžybų tvarkaraštis lėmė ir finansinę A.Gudžiaus dilemą – beveik pusmečiui jis neteko pagrindinio savo pajamų šaltinio, prizų iš varžybų ir čempionatų.
Sportininkas džiaugiasi, kad sunkiu metu jam padeda bent jau valstybinės stipendijos: būdamas olimpinių kandidatų sąraše, per Lietuvos olimpinį komitetą vienas geriausių šalies sportininkų kas mėnesį gauna 950 eurų siekiančią išmoką, o dar 897 eurus prisiduria iš valstybinių sportininkams skiriamų stipendijų fondo.
„Nėra varžybų, nėra ir uždarbio. Praradau pagrindinį šaltinį, iš kurio ateina finansai. Čia kaip ir visiems – nėra darbo, nėra ir atlyginimo. Gerai, kad gaunu tai, ką moka valstybė, bet visi kiti finansiniai šaltiniai užsidarė“, – sakė A.Gudžius.
Gerai, kad gaunu tai, ką moka valstybė.
15min su disko metiku kalbėjosi ir apie pakitusias treniruotes, kalbas dėl olimpinių žaidynių, geresnes varžovų sąlygas ir nekeliamus tikslus pirmosioms varžyboms po karantino.
– Kaip prabėgo jūsų karantinas? Gal atradote kažkokių naujų užsiėmimų ar pomėgių?
– Ne, karantinas buvo toks, kad niekas pernelyg nepasikeitė. Sportavau kiekvieną dieną, tik tiek, kad aplinka buvo kitokia. Sportas užėmė didžiąją dalį laiko.
– Kaip atrodė treniruotės? Ar jų specifika pakito?
– Taip, tik prieš mėnesį atleido tuos sugriežtinimus, tai pagaliau galėjau grįžti į senas vėžes, treniruotis įprastu režimu.
– Ar pasikeitė treniruotės tada, kai sužinojote, kad olimpines žaidynės šiais metais vis tik neįvyks?
– Pasikeitė, nes sezonas nusikėlė, varžybos prasidės tik rugpjūčio mėnesį. Reikėjo keisti treniruočių planą. Nors dabar vasara, dirbame paskutinių žiemos mėnesių režimu, nes sezonas persikėlė tolyn. Sunkoka adaptuotis, prisitaikyti, bet po truputį judame į priekį. Ruošiamės rugpjūčio mėnesiui, kai prasidės varžybos.
– Kiek psichologiškai buvo sunku treniruotis, kai žinai, kad artimiausiu metu nebus jokių varžybų?
– Tai tikrai iššūkis. Vienu momentu jau buvo viskas neaišku, bet savaitėlę pasiilsi ir vėl kimbi į darbus. Reikėjo laukti, kol viskas atsistos į savo vietas ir susidėlios. Bet gana greitai viskas susitvarkė ir tapo aišku, kaip čia bus su tuo sezonu.
– Vis dar kalbama apie tai, kad olimpinės žaidynės gali neįvykti ir kitąmet. Ar sekate naujienas šia tema?
– Mes, sportininkai, nespekuliuojame tokiais dalykais. Visą laiką tikiesi, kad tos varžybos įvyks, ir joms ruošiesi – geriau būti pasiruošusiam. Čia kaip su mūšiu – geriau jam pasiruošti, net jeigu neįvyks, negu būti nepasiruošusiam, kai mūšis įvyksta.
Manau, kad kol kas tai tik kalbos. O kalbos kalbomis – kol faktų nėra, reikia ruoštis olimpinėms žaidynėms, kurios vyks.
– Prieš kelias savaites Vingio parke jau vyko pirmosios varžybos po karantino. Ar nekilo noras pasitikrinti jėgas?
– Ne, kaip sakiau, dabar dirbame žiemos režimu, tai poreikio įrodinėti kažką nėra. Išeiti ir nepasiruošus dalyvauti nesinori.
Išeiti ir nepasiruošus dalyvauti nesinori.
– Ar domitės, kaip per karantiną sekasi jūsų varžovams? Galbūt bendraujate su kažkuo iš varžovų?
– Dabar vykstančių varžybų rezultatai, kaip aš mėgstu sakyti, yra „treniruotiniai“. Tikrų rimtų varžybų nėra. Žinoma, visos vykstančios varžybos yra normalios, pagal reglamentą, bet dažniausiai į jas nesusirenka visi stipriausi metikai. Dabar rezultatai yra vienokie, o kai suvažiuos visi stipriausi, bus kitokie. Ar dabar kažkas toli meta, ar arčiau, tai visiškai nieko nereiškia.
Bus varžybos, kai suvažiuosim visi ir tada pasimatys, kokia yra tikroji situacija.
– Bet turbūt akivaizdu, kad artimiausiu metu rekordų ar įspūdingų rezultatų tikėtis neverta?
– Žinote, sunku atspėti tokius dalykus. Rekordų niekas neplanuoja iš anksto. Jeigu būsi gerai pasiruošęs ir pasitaikys geros oro sąlygos, tai ir pademonstruosi puikų rezultatą. Šių metų situacija tokia, kuri neturi analogų.
– Vienas pagrindinių jūsų varžovų – švedas Danielis Štahlis – treniruojasi specialiame angare, kuriame diską galima mėtyti ir po stogu.
– Taip, bet jis ne pats jį įsirengė, o ten yra tam pritaikyta bazė, priklausanti miestui. Kaip pas mus yra vienokie sporto kompleksai, taip ir pas juos yra kompleksas, pritaikytas mėtyti diską uždarose patalpose. Ten net vykdomos varžybos, toks kompleksas yra ir Vokietijoje. Tai nėra kažkokia utopija – tiesiog vienos šalys tai turi, kitos ne.
– Kiek tokios sąlygos padeda varžovams lyginant su tuo, ką turite jūs?
– Viena yra mėtyti uždarose patalpose, visai kas kita – lauke. Geriau ar blogiau – laiko dar daug, o visi dabar mėtys lauke. Nemanau, kad tai suteikia kažkokį įspūdingą pranašumą. Jeigu būtų įvykusios olimpinės žaidynės, kaip buvo planuota, tuomet būtų buvęs pranašumas dėl sklandesnio pasiruošimo. Dabar tai jau nebėra pranašumas.
– Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, kaip manote, ar tas olimpinių žaidynių nukėlimas jums pačiam išeis į naudą? Turėsite papildomus metus pasiruošti, išsigydyti traumas.
– Sunku pasakyti, ar tai į naudą, ar ne. Patyrėme ir daug nuostolių – turėjo vykti ir pasaulio čempionatas kitais metais, ir Europos čempionatas šiemet. Karantinas sujaukė visus planus. O sportininkai jaunyn neina. Varžybos keliasi, bus matyti, kaip su tais kalendoriais, su viskuo. Prie tos situacijos reikia adaptuotis.
Bet ar tai į naudą – aš nežinau. Kaip tik geriau, jei būtų vykę šiemet. Žinoma, kitiems metams ruošimės, stengsimės būti aukščiausiame lygyje.
Karantinas sujaukė visus planus. O sportininkai jaunyn neina.
– Sakote, kad norėjote, jog vyktų šiemet. Tai iš esmės dėl to, kad nebūtų sujauktas kalendorius?
– Dėl to, kad apsigydžiau visas traumas ir jau buvau pakankamai neblogai pasiruošęs pavasarį. Matėme, kaip ruošėmės, turėjome neblogus rezultatus. Bet atsitiko karantinas ir teko apversti viską aukštyn kojomis – truputį gaila.
– Ar turite kažkokių konkrečių tikslų, kuriuos esate išsikėlę pirmosioms varžyboms po karantino?
– Ne, šiemet pagrindiniai tikslai yra išsilaikyti topuose, o kažkokių specifinių, tai ne. Nėra vienų varžybų, kur visi suvažiuos ir kurias aš turiu laimėti. Dėl to ir tikslų šiuo metu neturiu.
