Šuolio į aukštį moterų varžybos tapo šiemetinės LAF taurės puošmena. Žiūrovai išvydo, kaip Airinė du kartus gerino asmeninį rekordą (buvo 1,86 m), įvykdė pasaulio suaugusiųjų uždarų patalpų čempionato Katare (1,92 m) ir Europos čemionato Barselonoje (1,89 m) normatyvus, taip pat šturmavo nuo 1994 metų Nelei Žilinskienei priklausantį šalies rekordą. Jis A.Palšytei kol kas nepakluso, tačiau visi bandymai kartelę pakėlus į 1,97 metro aukštį buvo tikrai verti dėmesio. Tai antras rezultatas šalies istorijoje bei 8–13 rezultatas pasaulyje šį sezoną (šeštadienio vakaro duomenimis). Be abejo, dar ir pirmas rezultatas pasaulyje jaunimo amžiaus grupėje. A.Palšytė pagerino Lietuvos 17-os, 18-os ir 19 metų uždarų patalpų rekordus, viršijo Lietuvos 17-os, 18-os ir 19 metų rekordus stadionuose, įvykdė tarptautinio sporto meistro normatyvą bei tapo jauniausia visų laikų lengvaatlete, pasiekusi jį. Priešolimpiniais metais šis rezultatas būtų ir bilietas į olimpiadą.
Airinė Palšytė: „Iš tikrųjų net nežinau, ką pasakyti. Vis dar vaikščioju pakilusi 5 centimetrus virš žemės. Per praėjusią savaitę vykusį Vilniaus čempionatą, kai bandžiau jėgas ties 1,90 metro, suvokiau, kad galiu tai padaryti, ir buvau psichologiškai nusiteikusi. Tai padėjo įveikti 1,92 metro. Dabar gi pabandžiau 1,97 metro, žinau, kad man tai įkandamas aukštis, ir būsiu tam nusiteikusi. Džiaugsmas neišpasakytas – tiek visokių rekordų vienu metu dar nebuvau pasiekusi”, – sakė po varžybų buvusi Vilniaus „Statybos“ krepšininko Aurimo Palšio dukra.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva: „Federacija, žinoma, tikėjosi tokių rezultatų, tikėjome Airine, tačiau esame gerokai nustebę, jog šis rezultatas pasiektas jau dabar. Labai džiaugiamės tarptautinio sporto meistro lygio rezultatu ir iškovotu kelialapiu į Europos čempionatą Barselonoje bei puikia aukščiausių apdovanojimų perspektyva pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje. O dėl dalyvavimo arba nedalyvavimo pasaulio uždarų patalpų čempionate paliekame spręsti pačiai sportininkei ir jos trenerei. Žiemos sezonas dar tik prasidėjo, o pagrindinis startas bus tik kovo viduryje. Kiek man žinoma, prieš sezoną sportininkė ir trenerė neplanavo dalyvauti Katare. Jei šiuo metu kas nors pasikeitė, priimsime bet kokius sprendimus. Mano asmenine nuomone, Airinė dar jauna ir neverta bandyti visur spėti bet kokia kaina.”
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas: „Lietuvos lengvoji atletika visada garsėjo talentų gausa, tačiau šį kartą mes turime perlą arba net deimantą. Šiuo metu pagrindinis tikslas – tą deimantą nušlifuoti, tai yra kryptingai nuvesti iki suaugusiųjų sporto. Aš jau dabar matau Airinę 2012 metų olimpiadoje Londone. Svarbiausia yra neskubėti ir neperspausti. Manau, pagrindinis jos ir trenerės tikslas šiais metais turėtų būti pasaulio jaunimo čempionatas Kanadoje ir išvengti traumų. Labai džiaugiuosi dėl Airinės.“
Iš arčiausiai Airinės rekordinius šuolius galėjo stebėti varžyboms teisėjavęs vienas geriausių visų laikų šalies šuolininkų į aukštį, du kartus Europos čempionas Kęstutis Šapka: „Visų pirma sveikinu Airinę pasiekus labai aukšto lygio rezultatą. Mergina, kaip šuolininkė, dar labai jauna, tačiau talentinga ir demonstruoja aukštą meistriškumą. Airinės puikūs antropometriniai duomenys, labai gražiai tolygiai išbėgo, išlaikė tiesią nugarytę, pataikė atsispirti, paskui „atsidarė” dubenuku, todėl 1,92 metro aukštis buvo įveiktas užtikrintai ir su gera atsarga. Nėra ko daugiau ir pridurti, geram žmogui – geras ir rezultatas. Esant tokio amžiaus šokti 1,92 metro yra tikrai labai aukštas lygis visame pasaulyje ir, duok Dieve, merginai sveikatos. Dabar Airinei reikia daugiau tarptautinių startų, su kuriais ateis visas tarptautinis patyrimas. Tuomet mergina galės varžytis ir su pajėgiausiomis pasaulio šuolininkėmis. O ateitis priklausys nuo pačios Airinės, ką ji pasirinks, kaip toliau ir ko kryptingai sieks.“
Dabartinei Lietuvos rekordininkei Nelei Žilinskienei žinia apie šį A.Palšytės rezultatą nebuvo netikėta. „Atvirai pasakius, niekada nesu susimąsčiusi apie savo požiūrį į Lietuvos rekordo šturmą. Sportas yra sportas ir tai natūralus procesas, siekimas. Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti ir aš to tikėjausi. Svarbiausia, kad Airinę aplenktų traumos, o tuomet rekordų tikrai bus. Sulaukus tokio amžiaus man 190 aukštis dar buvo neįveikiamas“, – sakė rekordininkė.
A.Palšytės trenerė Tatjana Krasauskienė: „Kai įveikė 1,92 metro, sakiau Airinei ir 1,97 metro bandyti įveikti tokiu pačiu šuoliu – galima buvo tikėtis gerokai didesnio rezultato. Tikėjau, kad ji gali. Kol kas nepasisekė, tačiau esu tikra, kad anksčiau ar vėliau tai atsitiks. Labai ja džiaugiuosi, seniai buvo apėmusi tokia euforija.“
Šią savaitę, vasario 4 dieną, A.Palšytės laukia startas Austrijoje rengiamose varžybose „Gugl Indoor Linz“.
Galime šį A.Palšytės rezultatą palyginti su geriausiomis visų laikų pasaulio atletėmis. Kroatė Blanka Vlasič, būdama beveik 17 metų, įveikė 1,93 metro aukštį. Vokietė Ariane Friedrich 1,92 metro peršoko būdama 20 metų, o būdama 17 metų šoko mažiau nei 1,82 metro. Pasaulio rekordininkė Stefka Kostadinova 2 metrų aukštį įveikė būdama 19-os. Rusė Ana Čičerova būdama 17 metų įveikė 1,89 metro aukštį. Olimpinė čempionė Tia Hellbaut iš Belgijos prie 1,90 metro žymos priartėjo tik būdama 25 metų. A.Palšytės bendraamžė vokietė Kimberley Jess būdama 16 metų įveikė 1,90 metro, o sulaukusi 17-os – 1,91 metro aukštį.
Rungiantis šuolio į aukštį sektoriuje svarbus ir atletės ūgis. Jei paskaičiuotume keturių stipriausių sportininkių ūgių santykį su įveiktais aukščiais, 1,85 metro ūgio Airinės Palšytės perpektyvos irgi puikios. B.Vlasič geriausias rezultatas yra 2,08 metro, o jos ūgis – 1,93 metro. Ariane Friedrich analogiški duomenys – 2,06 metro ir 1,78 metro, Stefkos Kostadinovos – 2,09 metro ir 1,80 metro, Anos Čičerovos – 2,04 metro ir 1,78 metro. Tad šis ketvertukas sau virš galvos šoka nuo 17 iki 29 centimetrų (vidurkis – 25 centimetrai). Neoficialus moterų pasaulio rekordas šioje srityje yra 37 centimetrai.
