Į 201 cm aukštį pakilusi šuolininkė prieš startą nusprendė klausyti vidinio balso – apsivilko ne naują, o seną varžybinę aprangą.
Prieš pat Europos pirmenybes Belgrade šuolininkė į aukštį atsiėmė naują Lietuvos rinktinės aprangą, tačiau taip jos ir nepanaudojo.
A.Palšytė nusprendė varžytis su senesne apranga, kurią vilkėjo praėjusių metų liepą vykusiame Europos čempionate Amsterdame. Tada lietuvė iškovojo sidabrą.
„Nors ir atsiėmiau naują aprangą, į Belgradą vežiausi ir praėjusių metų komplektą. Kilo tokia mintis – kodėl nešokinėti su ta pačia apranga, juk ji man buvo sėkminga? Tiek kvalifikacijoje, tiek finale šokau būtent su senesne apranga.
Galbūt tai ir turėjo kažkiek įtakos, bent jau morališkai“, – netikėtą pergalės ingredientą atskleidė atletė.
Dabar ji planuoja, kad šią aprangą derėtų pasilikti kaip čempionišką prisiminimą, galbūt įrėminti.
Kartu ji parsivežė dar vieną brangų dalyką – paryškintą, mėlyną varžybinį numerį. Jis išskirtinis tuo, jog pabrėžia, kad sportininkas yra savo rungties pasaulio sezono lyderis.
„Pirmą kartą turėjau šį numerį, todėl pasiliksiu ne tik laimingą aprangą, bet ir jį“, – įspūdžiai dalijosi ji.
Paklausta, ar nederėtų dar išsaugoti aprangą ir rugpjūtį vyksiančiam pasaulio čempionatui, A.Palšytė tik nusijuokė: „Apie tai dar pagalvosiu, bet galbūt“.
Nepanaudota, nauja rinktinės apranga gali atsidurti ir lietuvės sirgalių rankose – ja sportininkė galbūt pasidalins „Sportage“ projekto puslapyje, kurio ambasadore tapo jau senokai.
Čia žymūs sportininkai ir paprasti žmonės gali pirkti, keistis ir dovanoti nereikalingas sportines prekes.
„Gal pasidalinsiu nepanaudota rinktinės apranga, turiu jų net keletą vienetų. Jeigu ji kam nors tiks – padovanosiu“, – svarstė ji.
Lengvaatletė ne tik noriai dalinasi sportine atributika, bet dažnai pildo vaikų svajones, dalyvauja įvairiuose projektuose ir stengiasi padėti tiems, kurie sau negali leisti įsigyti reikalingų sportinių prekių.
„Padedu ne dėl to, kad man reikėtų garbės. Darau tai dėl to, kad jeigu duodi pats, viskas grįžta ir tau. Malonu matyti, kad galiu padėti. Kartais tam reikia skirti daugiau laiko ir pastangų, bet smagu tai daryti, gaunu didžiulę moralinę grąžą.
Nemanau, kad Europos čempionės titulas mane pakeis ar privers daryti daugiau ar mažiau – viską dariau tikrai ne dėl to, kad apie mane kažkas parašytų. Tai buvo daroma moraliniais sumetimais, nes jaučiau kad galiu padėti kitiems, juos paskatinti rinktis sportinį kelią. Žinau, kad pradžioje tikrai trūksta sportinės atributikos, tad jeigu aš galiu ją padovanoti vaikams, kodėl to nepadarius“, – šypsojosi A.Palšytė.
