Lietuvos sporto aistruoliai pasaulio lengvosios atletikos čempionate Pekine daugiausia tikėjosi iš puikius rezultatus demonstravusios A.Palšytės, bet pati sportininkė tuomet išgyveno košmarą.
Treniruotės metu patyrusi traumą mergina tikėjosi, kad per dvi savaites iki svarbiausio sezono starto kūnas atsigaus ir pavyks garbingai sudalyvauti varžybose, tačiau stebuklas neįvyko ir nugaros skausmų kamuojama A.Palšytė Pekine liko už finalo borto.
„Spaudimas buvo didžiulis. Pačiai sunku ir negali sakyti aplinkiniams ir skųstis. Buvo tikrai sunku. Visgi nusprendėme vykti į čempionatą“, – apie sprendimą vykti į Pekiną kalba pati sportininkė.
23-ejų lengvaatletė jau atsigauna po traumos ir tikisi iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sėkmingai dalyvauti uždarų patalpų pasaulio čempionate ir Europos pirmenybėse.
Neslepiu apmaudo, kad nepavyko gerai pasirodyti. Buvo labai gaila. Bet tai yra sportas.
Beje, Portlande vyksiančiame pasaulio čempionate dėl dopingo skandalo nedalyvaus Rusijos šuolininkės. Lietuvė neslepia, kad tai didžiulis šansas. Pasirodyti negalės tokios sezono lyderės kaip Marija Kučina ir Ana Čičerova.
„Nesinorėtų savęs apkabinti iliuzijomis, nes yra ir be rusių stiprių sportininkių. Ispanė Ruth Beitia, kroatė Blanka Vlašič ar lenkė Kamila Licwinko yra ne ką silpnesnės varžovės. Bet skandalas yra skandalas“, – teigia griežtai prieš dopingą ne kartą pasisakiusi sportininkė.
A.Palšytė netiki, kad Rusijos dopingo skandalas pranašauja apie dopingo mirtį. Atvirkščiai, anot sportininkės, dopingas visuomet yra vienu žingsniu priekyje negu bet kokios antidopingo agentūros.
– Kaip vertinate savo pasirodymą šiais metais?
– Metų pradžia labai džiugino. Europos čempionate užėmiau ketvirtąją vietą. Tokio rezultato ir tikėjausi, galbūt net geresnio. Tai nuteikė optimistiškai. Pirmose sezono varžybose, Deimantinės lygos etape Dohoje, tapau nugalėtoja. Tai suteikė papildomų vilčių, bet niekas nesitikėjo, kad taip kamuos traumos. O jos buvo viena po kitos. Sezonas buvo permainingas – džiaugsmą keitė nusivylimas.
– Tapote Universiados čempione. Ar šis trofėjus ryškiausias jūsų karjeroje?
– Tikrai ne. Nors tai ir yra pirmas kartas, kai tapau čempione. Auksas yra auksas, bet manau, kad turiu ryškesnių pasiekimų. Sunku pasakyti, kas buvo smagiau – ar pasiekti olimpinį normatyvą Deimantinėje lygoje, ar sunkiomis sąlygomis laimėti Universiadą. Visada norisi, kad laimėjimas būtų susietas su aukštu rezultatu. Universiadoje taip nebuvo. Todėl nėra iškilių jausmų.
– Pasaulio čempionatas Pekine jums susiklostė nesėkmingai. Jau važiuojant į čempionatą žinojote apie savo traumą, tačiau apie ją prabilote tik jam pasibaigus. Su kokiomis mintimis vykote į Kiniją?
– Traumą gavau likus dviem savaitėms iki išvykimo. Buvo apmaudu, nes Lietuvos čempionatas buvo parodęs, kad esu teisingame kelyje ir forma gerėja. Po stovyklos grįžusi jaučiausi pavargusi ir kiek keistai, bet nieko rimto. Nusprendėme su trenere daryti treniruotę pagal planą ir atlikdama standartinį pratimą pajutau skausmą nugaroje. Po treniruotės raumenys stingo ir po kelių valandų jau negalėjau išlipti iš automobilio. Tai kėlė sąmyšį ir visokios mintys apniko.
Nežinojome, ką sakyti federacijai, nes bilietai jau buvo nupirkti ir visi tikėjosi gero pasirodymo. Ir toks kuriozas. Nežinojome, kiek tai rimta. Spaudimas buvo didžiulis. Pačiai sunku ir negali sakyti aplinkiniams ir skųstis. Buvo tikrai sunku. Visgi nusprendėme vykti į čempionatą. Planavome, kad ir tokios formos tarp šešiolikos geriausių pateksiu. Neslepiu apmaudo, kad nepavyko gerai pasirodyti. Buvo labai gaila. Bet tai yra sportas.
Nemanau, kad dopingas išnyks iš sporto. Tai per daug giliai įsišakniję.
– Kokioje dabar esate formoje?
– Turėjome jau tris stovyklas. Sąlygos buvo puikios ir gerai padirbėjome. Jau turėjau porą treniruočių šuolių į aukštį. Nežinojau, ko tikėtis. Po keturių mėnesių pertraukos vėl šokinėjau ir kitą dieną buvo sunku keltis iš lovos. Negaliu sakyti, kad viskas pamiršta, bet treniruotės vyksta ir krūvis nemažėja. Siekiame optimalios formos. Traumos vis dar pakankina.
– Kokie tikslai ir turnyrai iki olimpinių žaidynių?
– Planuoju dalyvauti pasaulio uždarų patalpų čempionate. Jau turiu normatyvą, nes peršokau 1,97 m aukštį. Normatyvai yra beprotiškai aukšti. Organizatoriai iškart rengs finalus ir mano rungtyje turėtų būti iki dešimties šuolininkių. Tiktai tiek sportininkių per šiuos metus sugebėjo įvykdyti normatyvą. Taip pat dalyvausiu Europos čempionate Amsterdame ir keli komerciniai turnyrai. Tai mano pagrindiniai startai.
– Pasaulio čempionatas vyks kovo mėnesį ir Rusijos sportininkės dėl dopingo skandalo turėtų nedalyvauti. Ar tai palengvins jūsų užduotį?
– Taip, manau, kad nei vienas Rusijos lengvaatletis čempionate Portlande nedalyvaus. Iki kovo mėnesio jie net nesvarstys sankcijų. Be abejo, mano rungtyje tai yra didžiulis šansas. Aišku, nesinorėtų savęs apkabinti iliuzijomis, nes yra ir be rusių stiprių sportininkių. Ispanė Ruth Beitia, kroatė Blanka Vlašič ar lenkė Kamila Licwinko yra ne ką silpnesnės varžovės. Bet skandalas yra skandalas. Klausimas yra dar, ar jie spės susitvarkyti šiuos reikalus iki Europos čempionato, kuris vyks liepos mėnesį. Bet manau, kad jie turėtų spėti.
– Ar manote, kad šis skandalas iš tiesų apvalys lengvąją atletiką nuo nešvarių sportininkų?
– Visuomet gaila išgirsti, kad kitos šalies atletai vartoja dopingą. Kai vyksti į varžybas ir žinai, kad ten gali būti nešvarių sportininkų, tu iškart pralaimi. Gali būti beprotiškai talentingas, bet tu visada liksi už tų, kurie vartoja dopingą. Net neįsivaizduoju, kaip jie šioje situacijoje išsisuks. Manau, vis tiek jie turės paaukoti keletą sportininkų. Tokio masto skandalų tikrai negali būt.
Tačiau aš nemanau, kad dopingas išnyks iš sporto. Tai per daug giliai įsišakniję. Galbūt atsiras naujų tyrimų ir naujų būdų vartoti dopingą. Galbūt šiandien tai yra kažkaip leidžiama, o po 10 metų bus draudžiama. Kalbėsime, kad olimpinėse žaidynėse 2016 metais kažkas dalyvavo vartodami dopingą, kurį mes tik dabar atradome. Dopingas visuomet eina žingsniu į priekį prieš visas antidopingo agentūras. Tam reiktų skirti daug daugiau lėšų, kad užkirstume kelią dopingo vartojimui.
– Kaip dažnai jūs pati esate tikrinama kontrolierių?
– Esu įtraukta į sąrašą, kuriame geriausi savo rungties sportininkai yra nuolat tikrinami. Sistema tokia, kad per metus tu turi būti patikrintas bent jau penkis kartus. Jeigu tai neišpildoma, federacija ir rėmėjai negali tau mokėti premijų. Šiais metais mane jau tikrino septynis ar aštuonis kartus. Išvengti to yra labai sunku. Turi pažymėti, kur būni kiekvieną dieną ir skirti valandą per dieną, kada gali būti tikrinamas.
Jeigu kontrolieriai tavęs neranda, tu gauni įspėjimą. Trys įspėjimai – diskvalifikacija keliems mėnesiams. Esu girdėjusi istorijų, kai sportininkai palieka dokumentus savo broliams ar sesėms, kad už juos atiduotų mėginius, bet anksčiau ar vėliau tai išaiškėja.
– Kaip švenčiate Kalėdas ir koks jūsų didžiausias noras kitiems metams?
– Kaip visada, Kūčias švenčiame Panevėžyje su šeima. Ryte dar turėsiu treniruotę, o Kūčių vakarą jau būsiu pas senelius. Kalėdas švenčiu su draugu su savo arba jo šeima. Viskas kaip įprasta. O visi norai iki olimpinių žaidynių yra susiję su sportu.
