Penktadienį pusdienį praleidę su dukra Airine ir įsitikinę, kad ši puikiai pasirengusi šeštadienio finalui, vakare Aurimas ir Daiva Palšiai skubėjo į Olimpinį stadioną Londone.
Paskui dukrą po pasaulį kartais pakeliaujantys lengvosios atletikos gerbėjai su pavydu stebi britų meilę sporto karaliene vadinamai sporto šakai. Organizatoriai praktiškai visą savaitę prie 66 tūkst. talpinančio stadiono bilietų pardavimo kasų traukė ženklą su užrašu: „Šiai dienai bilietų nebėra.“
Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkas Aurimas Palšis dukros Lietuvoje karaliaujančiu krepšiniu neužkrėtė, tačiau patarimų kartais duoda. Mama Daiva puikiai žino, ko reikia dukrai tiek po svaiginančių pergalių, tiek po skaudžių pralaimėjimų.
Specialiame interviu iš Londono lengvaatletės tėvai pasidalijo mintimis apie artėjantį finalą ir A.Palšytės kelią į lengvosios atletikos viršūnę.
– Nors traumos neramino, Airinės pasirodymas atrankoje praėjo itin sklandžiai. Kaip jautėtės jūs stebėdami tai?
Daiva: Bet kokiu atveju, ar tai lengva, ar tai sunkiau, man varžybos yra neįmanomas nervų išbandymas. Tikrai negaliu ramiai žiūrėti, negaliu kartu žiūrėti, nes negaliu klausyti komentarų ir prognozių. Vakar na kaip… Tas pirmas startas po traumos ir buvo neaišku, kaip ji pati jausis, bet ryte ji paskambino ir iš balso supratau, kad viskas yra gerai. Ji buvo linksma, klausiau, kaip šonas ir viskas atrodė puikiai. Žinome, kad kinezeterapeutas Mantas dirba gerai. Visa tai nuteikia optimistiškai – nuotaika gera ir viskas bus gerai.
Man varžybos yra neįmanomas nervų išbandymas
– Pati Airinė prisipažino, kad prieš pusantro mėnesio vos galėjo vaikščioti. Kaip sunku jums buvo tai buvo stebėti?
Daiva: Buvo sunku žiūrėti, kai ji grįžo iš Amerikos šlubuodama…
Aurimas: Mes jau galvojome, kad šitame čempionate ji tikrai nepasirodys.
Daiva: Iš tiesų, tada galvojome, kad ši trauma jai bus ilgam ir labai rimta. Jei jos traumos nematei, tai atrodo, kad tik mikro įtrūkimai… Jauti kažką, o daktarai sako, kad viskas normaliai – bėk ir šokinėk. Kaip ji pati sako, kad čia buvo gynybinė reakcija, kad mažiau skaudėtų, bet iš tikrųjų buvo tie plyšiai daug rimtesni. O tai, kad atstatė labai greitai, tai ir mūsų daktarų pagalba, ir Estijos gydytojų. Tos pagalbos sulaukė labai daug.
– Kaip suprantu, labai ilgai tos traumos diagnozės negalėjo nustatyti. Kaip viskas vystėsi?
Daiva: Buvo komercinės varžybos, Deimantinė lyga, ir ji labai norėjo varžytis. Prastai jau pradėjo jaustis po Europos čempionato, bet nurašė tai – gal nuovargis, gal kažkas nerimto. Ten taip buvo labai giliai kažkas, kad nieko nematė, negali ir gydytojo kaltinti.
Čia pasijauti, kad lengvoji atletika yra iš tiesų karalienė, o Lietuvoje žinome, kas yra karalius.
Aurimas: Magnetinį rezonansą ji turėjo pasidariusi, parodė JAV specialistams ir šie iškart pamatė. Ten atidžiau pažiūrėjo. Pas mus daktarams gal ir krūvis didelis. Tos privačios klinikos štampuoja visus.
Daiva: Taip negalima sakyti. Gal ne tuo kampu pažiūrėjo, čia labai sudėtingas mokslas.
– Dažnai važinėjate ir stebite Airinės pasirodymus, ar čia viena iš retesnių progų?
Daiva: Važiuojame, kur įmanoma būna, apie Rio net nesvarstėme. Kai varžybos vyksta arčiau, stengiamės sudalyvauti. Pernai buvome Europos čempionate Amsterdame.
– Tai turite patirties stebint lengvosios atletikos varžybas. Koks įspūdis apie britus, kurie kone kiekvieną dieną pripildo 66 tūkst. vietų stadioną?
Daiva: Tai yra kažkas nerealaus. Pas mus susirenka tėvai, brolis, trenerė ir draugės, būna tokie skysti plojimėliai. Gražu žiūrėti, kaip britai serga – ne tik už save, bet ir už kitus. Čia pasijauti, kad lengvoji atletika yra iš tiesų karalienė, o Lietuvoje žinome, kas yra karalius.
– Krepšinis. Ir jūs, Aurimai, esate buvęs krepšininkas. Ar jums kaip sporte nemažai patyrusiam lengviau dukrai duoti patarimų?
Pas mus susirenka tėvai, brolis, trenerė ir draugės, būna tokie skysti plojimėliai.
Aurimas: Jai galiu duoti patarimų, bet ji suaugusi ir atsirenka, kas jai reikalinga ir kas nereikalinga.
Daiva: Gal ankstesniame amžiuje ir labiau prireikdavo, bet ji irgi visada su savo nuomone buvo.
Aurimas: Airinė yra užsispyrusi, negalėjo to krepšinio žaisti, nes jai patinka viską ant savęs laikyti ir ji dabar tai daro. Mano patarimai gal per vieną ausį įeina ir kažkiek užsilaiko kažkas. Bet ji labai savarankiška – gyvena atskirai ir dėliojasi savo gyvenimą.
Daiva: Antra vertus, čia yra individuali sporto šaka, o krepšinis buvo komandinė – jei tu nesužaisi, draugas už tave sužais. Čia varžaisi tik už save.
– Jūs daug laiko praleidžiate su Airine ir žinote, ko ji labiausiai nori po pralaimėjimų ar po pergalių. Tai kaip ji atgauna jėgas ir kaip švenčia?
Daiva: Po pergalių, aišku, būna didelis džiaugsmas, ji nori su visais būti, dalintis, kviečia kažkur nuvažiuoti. Dažniausiai su artimaisiais, tikrai nepuola į miestą ar į klubą kokį. Dažniausiai būname kartu. O po pralaimėjimų jos geriau neliesti, jai reikia susidėlioti viską į lentynėles ir tai užtrunka.
– Airinė prieš Europos čempionatą Belgrade pradėjo dirbti su psichologe Aiste Žemaityte. Kaip jai tai padėjo?
Kiekvienai pelėdai savo vaikas gražiausias.
Daiva: Aš nežinau, kaip jai tiksliai tai padeda. Bet, matyt, joms kažkas sutiko ir sutapo. Aš įsivaizduoju, kad tai yra menas ir mokslas žmogų prakalbinti. Gi nesakysi tiesiog – va tu dabar nusiteik. Turbūt pasako tokiais žodžiais, kad jai suveikia. Prisimenu, kaip Airinė visada mums pasakodavo, kaip atvažiuoja į varžybas Ruth Beitia (olimpinė čempionė iš Ispanijos – aut.past.) – su komanda. Ten būna, kad ją lydi dešimt žmonių, o mūsų vaikas kartais išvažiuodavo vienas. Nes net trenerei neužtekdavo lėšų. Tai buvo seniau, dabar jau lygis aukštesnis.
– Kaip išlaukti to momento sporto šakoje, kuriai tikrai nėra skiriama labai daug dėmesio? Iki žvaigždės statuso labai ilgas kelias.
Aurimas: Mūsų lengvojoje atletikoje buvo žvaigždžių – Virgilijus Alekna, Andrius Gudžius, Austra Skujytė ir galbūt Airinė Palšytė. Būna, kad iššauna tie vienetai.
Daiva: Tas jos talentas ir gabumai trenerės buvo matomi nuo pirmų dienų. Kiekvienai pelėdai savo vaikas gražiausias. Aš galiu ją girti ir didžiuotis, bet jos progresas tikrai buvo. Oficialiai ji gal dabar ir kažkokia žvaigždė, bet iki to reikėjo užaugti.
– Kokios viltys siejamos su pasaulio čempionato finalu?
Daiva: Tai bus jau kita diena nei atrankos. Susidės daug įvairių faktorių. Aišku, mes tikime ir net neabejojame, kad ji gali kovoti dėl medalio. Bet, būtų gerai, kad tie visi trys milijonai trenerių suprastų, kad tai yra sportas. Tik sportas. Bus koks vėjas ar ne tavo diena, ar velnias koją pakiš...
Aurimas: Praleidome kartu pusdienį, tai nuotaikos tikrai labai geros. Matosi, kad ji nusiteikusi gerai.
Daiva: Bet rytoj išauš kita diena.
Lietuvių startai pasaulio lengvosios atletikos čempionate (Lietuvos laiku):
- Rugpjūčio 12 d. (šeštadienis)
Vakarinė sesija. 21.05 val. šuolių į aukštį finalas (dalyvauja Airinė Palšytė)
- Rugpjūčio 13 d. (sekmadienis)
Rytinė sesija. 9.45 val. 50 km sportinis ėjimas (dalyvauja Artur Mastianica)
14.20 val. 20 km sportinis ėjimas (dalyvauja Brigita Virbalytė-Dimšienė, Živilė Vaiciukevičiūtė, Monika Vaiciukevičiūtė)
16.20 val. 20 km sportinis ėjimas (dalyvauja Marius Žiūkas)
Vakarinė sesija. 21.10 val. disko metimo finalas (dalyvauja Zinaida Sendriūtė)
