– Apie kokią profesiją svajojote būdamas mažas?
– Kuo tik nenorėjau. Tikriausiai kas dieną keisdavosi mano svajonės. Pamatydavau kokią įdomią profesiją ir jau įsivaizduodavau, kad ją dirbu. Bet tarp šių minčių disko metiko nebuvo. Nelabai žinojau kas tai per sportas.
– Tai kas lėmė, kad šiandien esate žinomas būtent už šios sporto šakos pasiekimus?
– Mane dar mokykloje pastebėjo treneriai. Iš kitų išsiskyriau kaip augalotas vaikinas, tinkamas šiai sporto šakai. Išbandęs šią sporto šaką ją greit pamėgau. Diskas tarsi prilipo prie rankos (juokiasi).
– Kuo disko metimas Jus taip sužavėjo?
– Visų pirma man tiesiog sekėsi. Pasiekdavau gerus rezultatus, tad buvo gera motyvacija siekti dar geresnių. Man svarbu buvo ir tai, kad disko metimas, kaip ir bėgimas yra individualus sportas. Po varžybų visada žinai, kad esi pats kaltas dėl nesėkmių, o gerus rezultatus pasiekei savo jėgomis, o ne dėl kitų pastangų. Komandinėse sporto šakose pergalės ar pralaimėjimai dažnai priklauso nuo kitų žaidėjų, o man patinka jaustis atsakingam tik už savo rezultatus ir būti nepriklausomam nuo kitų.
– Esate dviejų vaikų tėvas. Kaip sekasi sportą suderinti su šeima?
– Puikiai. Sukūrus šeimą, sustiprėjo noras kuo geriau pasirodyti sporte. Visgi nuo mano pasiekimų priklauso šeimos gerovė. Džiaugiuosi, kad mane supranta žmona ir visiškai palaiko, padeda ruoštis varžyboms. Dabar net laisvu laiku geriau pasiilsiu. Po sunkios dienos grįžus namo ir pamačius švytinčius vaikų veidus iškart pasitaiso nuotaika, pasidaro ramiau. Manau dauguma tėvų mane supras.
– Ar sūnus seks tėvo pėdomis?
– Nenoriu vaikams užkrauti savo svajonių ir norų. Leisiu jiems patiems rinktis savo kelią. Jie patys turės pasakyti ir apsispręsti kur nori dalyvauti ar kokį būrelį lankyti. O aš stengsiuosi suteikti sąlygas jiems siekti savo svajonių.
– Kaip labiausiai mėgstate leisti laiką su vaikais?
– Gyvename prie miško, tad esant gražiam orui su vaikais dažnai einame pasivaikščioti. Kartais su sūnumi, ar visi keturiese vykstame žvejoti. Vaikų net nereikia stengtis atitraukti nuo televizoriaus ar kitos elektronikos. Juokaujame, kad namuose televizorių įjungiame tik tam, kad pažiūrėtumėme kokio storio dulkės ant jo susikaupė. Laisvalaikį stengiamės leisti visi kartu. Vaikus su žmona dažnai atsivežu ir į treniruotes. Kol aš sportuoju, jie laiką leidžia Ąžuolyno parke.
– Kas paskatino tapti „Ąžuolyno bėgimo“ ambasadoriumi?
– Jau daugiau nei 6 metus treniruojuosi Kauno Ąžuolyno parke. Kiekvienais metais čia susirenka vis daugiau sportuojančių kauniečių, daugėja ir tėvų, kurie į parką atsiveda savo atžalas. Visgi aktyvus laisvalaikis stiprina ne tik kūną, bet ir sustiprina šeimos ryšius. Todėl noriu paskatinti visus daugiau bėgioti, sportuoti ir kartu su vaikais, šeima ar draugais daugiau laiko praleisti gamtoje, paukščiukų ir voverių apsuptyje.
