Vilniaus lengvosios atletikos manieže vykusiose 61-ojo Vilniaus moksleivių olimpinio festivalio lengvosios atletikos varžybose Airinės rezultatas, kurio užteko pergalei, buvo daugiau nei kuklus – 1,70 metro. Tačiau iš karto po šio aukščio kartelė buvo pakelta net 27 centimetrais. Kol kas naujas šalies rekordas nepakluso, tačiau akivaizdu, kad iš pasaulio uždarų patalpų čempionato Katare A.Palšytė parsivežė dar daugiau pasitikėjimo savimi. Bet kuris lengvosios atletikos specialistas, ko gero, sunkiai prisimintų atvejį, kai tarp dviejų aukščių varžybose būtų toks milžiniškas skirtumas.
Pati Airinė šias varžybas vertina ir labai rimtai, ir kaip pokštą. „Jei atvirai, labai skubėjau, mokyklai reikėjo pirmos vietos, ji buvo laimėta, o baigti šokinėti ties tokiu aukščiu niekaip negalėjau, kaip ir niekada nebaigiu šokinėti po įveikto aukščio. Su trenere net diskutavome apie bandymus šokti 2 metrus. Tiesiog tai buvo paskutinės varžybos atstovaujant mokyklai, norėjosi kaip nors tą faktą įamžinti. O jei rimčiau, trenerė siūlė bandyti jėgas ties 2 metrų riba, mat norėjo priversti mane šokti didesnį aukštį, nei esu pasiruošusi. Tikslas buvo išlaikyti šuolio techniką įveikiant didelį aukštį – kaip žinoma, aukščiui didėjant pradeda kisti ir technika, atlikimo greitis. Šį kartą buvo kitaip – šokant 1,97 metro bandymai jau buvo stabilūs ir aukštis neturėjo įtakos pačiam šuoliui. Būtent to ir siekėme.“
Ne paslaptis, kad didžiausi atradimai pasaulyje padaromi netyčia arba pokštaujant. Tad visai tikėtina, kad būtent panašiai pokštaujant paklus ir nuo 1994 metų Nelei Žilinskienei priklausantis šalies rekordas (1,96 metro). Trečiasis bandymas bus jau varžantis stadione.