Ar Lietuvoje yra kitų sporto šakų be krepšinio? Kas per klausimas, pasakysite: aišku, kad taip! Bet pagalvokite geriau – vis tik neretai didžiausią dėmesį skirdami krepšiniui, to gal nė nenorėdami, kitas sporto šakas po truputį, bet nepaliaujamai mariname.
Tik nesupraskite klaidingai – krepšinio nereikia kaltinti – galime tik pasidžiaugti puikiais sportininkų laimėjimais, dėl kurių Lietuvos vardas linksniuojamas pasauliniu mastu. Vis tik šiame kontekste svarbu tai, kad kitoms sporto šakoms visuomenės dėmesio trūkumas pasireiškia apleistais sporto maniežais, o gyvybės arterijai – sportininkų finansavimui – nutrūkus nelieka praktiškai jokių šansų iškilti naujoms žvaigždėms.
Panašioje situacijoje dabar atsidūrė visų sporto šakų motina – lengvoji atletika. Tik prieš pradedant ieškoti kaltų, neskubėkite kaltinti.
Tai pati seniausia sporto šaka, nešanti savo istoriją dar nuo Senovės Egipto laikų. Lengvoji atletika taip pat pirmoji ir vienintelė sporto šaka olimpinėse žaidynėse, kuri dar Senovės Graikijoje pagimdė pirmuosius lengvosios atletikos nugalėtojus. Tūkstančius metų gyvuojantis sportas – tai mūsų visų gyvasis paveldas, kuris neturi išnykti ar atsidurti antrame plane.
Ar džiaugsimės medaliais ir ateityje?
Lietuva lengvosios atletikos srityje taip pat turi kuo didžiuotis. Peržvelgus Lietuvos lengvaatlečių istoriją iškyla pluoštas nusipelniusių sportininkų, kurių legenda tiesiog pasmerkta gyvuoti amžinai.
Sekmadienį būrys lengvosios atletikos gerbėjų buvo priversti ieškoti galimybių žiūrėti, kaip pasaulio čempionate sekasi vienai geriausių mūsų lengvaatlečių Airinei Palšytei.
1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse Antanas Mikėnas tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu olimpinį medalį individualioje sporto šakoje, o sportininko atminimui pagerbti taip pat sukurtas ir dokumentinis filmas „Olimpinio sidabro žingsniai. Antanas Mikėnas“.
Štai Birutė Kalėdienė-Zalagaitytė – Lietuvos lengvaatletė, 1958 m. Tbilisyje iškovojusi garbingą pasaulio rekordininkės vardą. Ką jau kalbėti apie Lietuvos lengvaatletę, olimpietę medalininkę Nijolė Sabaitę, Laimutę Baikauskaitę ir dar daugelį kitų. Šio straipsnio neužtektų visiems jiems išvardyti.
O tai tik iškilūs lietuviai sportininkai iki Lietuvai atkuriant Nepriklausomybę. Visai neseniai ir vis dar džiaugėmės Virgilijaus Aleknos, Anos Ambrazienės, Astros Skujytės pasiekimais. Kartos keičiasi ir Lietuvos padangėje jau žiebiasi naujos žvaigždės: šiuo metu net 22 lengvaatlečiai yra įvykdę olimpinį normatyvą. Dar yra būrys jaunų sportininkų, kurie gali suspindėti.
Neretai didžiausią dėmesį skirdami krepšiniui, to gal nė nenorėdami, kitas sporto šakas po truputį, bet nepaliaujamai mariname.
Tačiau tai sunkiai įmanoma be visuomenės ir valstybės paramos. Ar Rio olimpiada ir kitos ateinančios atneš mums daugiau medalių, kuriais galėsime didžiuotis?
Lietuvoje yra lengvosios atletikos federacija (LLAF). Taip pat pradėjo veikti ir nauja paramos programa „Pagaminta Lietuvoje“, kuri finansine parama demonstruoja tikėjimą jaunaisiais Lietuvos talentais. Atrinkus potencialiausius sportininkus ir patys neabejingi visuomenės nariai gali skirti norimą sumą pinigų jauniesiems sportininkams, kurie taip reikalingi kopti sportininkų karjeros viršukalnės link.
Vis dėlto, norint auginti jaunąją sportininkų kartą, vien tik fondų neužtenka. Nemažiau svarbus ir visuomenės dėmesys šiai sporto šakai.
Pavyzdžiui, britų nacionalinis transliuotojas BBC ne tik transliuoja lengvosios atletikos čempionatus, bet ir rengia metų sportininkų apdovanojimus, kuriuose pagerbiami iškiliausi sportininkai, tarp jų ir lengvaatlečiai. Šiuo požiūriu Lietuvoje iš visuomenės sulaukiama kur kas mažiau dėmesio.
Vykstant čempionatams, jeigu tai nėra olimpinės žaidynės, vargu, ar žydruosiuose ekranuose bus galima pamatyti sportininkus. Tai turėtų būti nacionalinio transliuotojo atsakomybė – transliuoti vienos iš svarbiausių ir seniausių sporto šakų rungtynes. Tereikia suprasti labai paprastą dalyką: sporto šaka miršta kai ne tik nėra komercinių rėmėjų, bet ir tada, kai nėra visuomenės palaikymo. Be visuomenės dėmesio ir paramos bet kuriai sporto šakai sunku gyvuoti, tuo labiau – klestėti.
Taigi belieka paklausti, ar atsiras rytdienos žvaigždžių, kurie lygiuosis savo sportiniais pasiekimais su A.Mikėnu ar V.Alekna? Atsakymo pateikti neįmanoma, bet pakreipti įvykių eigą norima linkme – galime.
