Praėjus ketveriems metams Lietuvos septynkovininkė vis dėlto tapo dviejų olimpiadų prizininke. Tiesa, medalį ji iškovojo ne 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynėse, o diskvalifikavus antrą Londone ją „pranokusią“ varžovę.
Skausmingiausios varžybos, „įtartinos“ konkurentės bei grįžimas į stadioną tapus mama – trečiame pasakojime apie Austros Skujytės karjerą.
Vietoj poilsio – varginanti dopingo procedūra
Londono olimpines žaidynes A.Skujytė pradėjo 32-a vieta 100 m barjeriniame bėgime (14,00 sek.), tačiau su kaupu atsigriebė šuoliuose į aukštį: lietuvė pagerino asmeninį rekordą ir vienintelė iš 38 dalyvių įveikė 192 cm. Beje, nedaug trūko, kad tada būtų paklusęs ir 195 cm aukštis.
Šuoliai į aukštį yra viena tų septynkovės rungčių, už kurias įmanoma surinkti itin solidų taškų skaičių. Tad pergalė mūsiškę kilstelėjo net į ketvirtą poziciją.
Trečioje rungtyje – rutulio stūmime – A.Skujytė prisiminė rutulininkės karjerą. Įrankį ji švystelėjo 17,31 m bei pagerino septynkovės rutulio stūmimo pasaulio rekordą. Britai nuščiuvę – jų favoritė Jessica Ennis po trijų rungčių žengia tik antra, daugiau nei pusšimčiu taškų nusileisdama Lietuvos sportininkei...
Dieną septynkovininkės baigė 200 m bėgimu. Ten A.Skujytė distanciją įveikė per 25,43 sek., rungtyje užėmė 32-ą vietą ir bendroje įskaitoje smuktelėjo į antrą poziciją.
Kiekviena poilsio minutė tarp rungčių – aukso vertės. Sunkią dieną baigusios septynkovininkės nuskubėjo į olimpinį kaimelį, norėdamos atgauti jėgas prieš lemiamą varžybų dieną. Vis dėlto viena iš jų – A.Skujytė – buvo pakviesta varginančiai dopingo kontrolės procedūrai.
„Teoriškai į dopingo kontrolę gali imti tada, kada nori, bet esmė ta, kad niekada nieko gyvenime nėra paėmę tarp varžybų dienų. Įdomiausia, kad prieš 200 m pagalvojau, jog reikia nueiti į tualetą ir tada, kai paėmė, buvau žiauriai apšalusi, – prisiminė A.Skujytė. – Vis tiek startavau visą dieną, buvau pavargusi, tad organizme nei skysčių, nei maisto, todėl tikrai kokias dvi valandas užtrukau. Sunkiausia buvo psichologiškai, bet stengiausi nepasiduoti.“
Sportininkei ir jos komandai – treneriui Aleksui Stanislovaičiui bei gydytojui Daliui Barkauskui – kilo įtarimų, kad dopingo procedūrai ji buvo pasirinkta neatsitiktinai – tą galėjo lemti, jog Didžiojoje Britanijoje vykstančiose žaidynėse būtent lietuvė buvo pagrindinė varžovė britų vilčiai J.Ennis.
„Labiausiai nepatenkintas buvo Dalius, nes matyt suvokė, kad tai atsitiko ne šiaip sau, o gavus nurodymą iš anksčiau, nes reikėjo mane patraukti į šoną. Ar manau, kad buvau paimta kontrolei dėl to, kad buvau pagrindinė konkurentė J.Ennis? Tikriausiai, bet niekas to neatkapstys“, – prisipažino A.Skujytė.
Olimpinė bronza – praėjus ketveriems metams
A.Skujytė stengėsi išlikti pozityvi ir toliau kovoti dėl medalio bei Lietuvos rekordo. Antrą varžybų dieną ji pradėjo septintomis pozicijomis šuoliuose į tolį (6,25 m) bei ieties metime (51,13 m).
„Po dopingo kontrolės sekė nemigos naktis, kada lyg ir miegi, bet nemiegi. Nebuvo normalaus poilsio, nežinau, kiek tai susiję su paėmimu į kontrolę, bet kitą dieną jaučiau, kad nesu pailsėjusi tiek, kiek turėčiau. Valios pastangomis daug ką gali nuveikti ir labai gaila, kad pirmą bandymą šuoliuose į tolį truputį myniau, nes šuolis buvo labai geras“, – pasakojo daugiakovininkė.
Prieš 800 m bėgimą lietuvė žengė antra, ukrainietę Liudmilą Josipenką lenkdama 82 taškais, o ketvirtoje pozicijoje buvusią prancūzę Antoinette Nada Djimou Idą – 87-iais. Vis dėlto persvaros išsaugoti nepavyko: 800 m A.Skujytė įveikė per 2 min. 20,59 sek., surinko 6599 taškus bei į priekį praleido vokietę Lilli Schwarzkopf (6649 tšk.), rusę Tatjaną Černovą (6628 tšk.) bei L.Josipenką (6618 tšk.).
„Atsimenu, kad prieš 800 m galvojau, jog einu geru grafiku, tad jei ne medalis, tai bent paguodos prizą reikia pasidaryti – Lietuvos rekordą. Atrodė, kad jis visiškai pasiekiamas ir gavosi taip, kad net ir rekordo nepadariau. Tada žiauriai „susiparinau“, nes net paguodos prizo nepasiėmiau, – sakė A.Skujytė. – Po bėgimo su trumpa apranga sėdžiu stadiono koridoriuose ir žliumbiu. Šalia Dalius. Treneris išgėręs vaistų, visiškai be emocijų. Tos visos varžybos... Man prireikė trejų metų, kad galėčiau kalbėti apie jas. Net ir artimiausi draugai nekalbino, ašaros buvo visiškai šalia.“
Po šių varžybų A.Skujytė pristabdė karjerą. Po metų – 2013-aisiais – ją pasiekė žinia, kad už antidopingo taisyklių pažeidimus diskvalifikuojama L.Josipenka, tuo tarpu 2015-aisiais įtarimai vartojus draudžiamus preparatus buvo pareikšti T.Černovai. Po ilgo bylinėjimosi pastaroji septynkovininkė galutinai buvo diskvalifikuota 2016-aisiais, o Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) olimpinių žaidynių protokolą oficialiai pakeitė tik 2017-ųjų pirmoje pusėje.
„Aleksas (Stanislovaitis – lengvoji.lt) ne kartą yra sakęs „pamatysi – nuims“. Buvo viltis. Viduje tikėjausi, bet stengiausi nepasiduoti tai minčiai, privalai išlaukti. Pastrigo tie reikalai, viskas sprendėsi labai ilgai. Atrodo, kad teismai vyksta ir niekas neaišku. Iš vienos pusės džiugu, iš kitos, kai žinai, ką perėjai per tuos trejus metus... Tai lieka tik paguodos prizas“, – šyptelėjo A.Skujytė.
Sportininkė atskleidė, kad tarp septynkovininkių nuolat sklido įtarimai apie dopingu susitepusias ukrainietes.
„Dėl L.Josipenko buvo visada įtarimų, kaip ir dėl Natalijos Dobrinskos (Pekino olimpinių žaidynių čempionės – lengvoji.lt). 2008 m. ji laimėjo olimpiadą, bet ten tikrai kažkas buvo ne taip. Pavyzdžiui, abi dalyvavimo Gecise gegužės pabaigoje ir abi su N.Dobrinska buvome šalia – devinta ir dešimta. Praėjo du mėnesiai, atėjo Pekinas – ji pirma“, – atviravo A.Skujytė.
N.Dobrinska minėtose varžybose Gecise (Gotzis – vok.) surinko 6268 taškus, tuo tarpu po dviejų mėnesių olimpiadoje – 6733 tšk. Tiesa, sportininkės organizme draudžiamų preparatų kontrolieriai neaptiko.
„Su treneriu juokėmės, kad kažkada priėjęs ukrainiečių treneris pasakė „o jūs irgi negalite pasiruošti, nes nuolat tikrina ir tikrina?“. Viskas tokiame lygyje... Supranti, kad tai vyksta, bet nepagautas ne vagis. Neaišku, kiek yra išsuktų. Kartais pagalvoji, kas būtų, jei burtų lazdele pamotum ir tiesiog išbarstytum visus, kurie startuoja nešvariai. Kas liktų? Kokie rezultatai liktų? Ką pasaulyje galima pasiekti žmogui be priedų?“, – retoriškai klausė A.Skujytė.
Sugrįžus į sportą – trys permainingi sezonai
Dar nežinodama Londono medalio likimo A.Skujytė grįžo į sportą. 2014-aisiais mama tapusi daugiakovininkė į stadioną sugrįžo 2015-aisiais, turėdama tikslą prasibrauti į penktąsias olimpines žaidynes karjeroje.
„Startavau tris vasaras, buvo vilčių susigrąžinti formą, nes pirmą vasarą su Achilu turėjau problemų, po to antrą vasarą ir galop trečią vasarą – tas pats. Rezultatai gerėjo, atrodė, kad kitais metais tikrai bus gerai, bet tiesiog kūnas neleido. Gal kažkur klaidų padariau, gal kitaip reikėjo ruoštis. Treneris būtų buvęs, gal dar kitaip būtų šį sezoną“, – svarstė A.Skujytė, kurios treneris A.Stanislovaitis Anapilin iškeliavo praėjusiais metais treniruočių stovyklos Ispanijoje metu.
2015-aisiais daugiakovininkė iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Europos komandiniame čempionate Graikijoje, o po metų Amsterdame (Olandija) dalyvavo Europos čempionate, kur kovojo dėl šešetuko ir olimpinio kelialapio. Deja, prieš 800 m rungtį penkta buvusi lietuvė bėgdama patyrė traumą ir distancijos neįveikė. Jai čempionate atiteko 14 vieta.
Šiemet A.Skujytė sėkmingai dalyvavo Europos uždarų patalpų čempionate Belgrade (Serbija), kur rutulio stūmimo varžybose užėmė aukštą devintą vietą – 17,37 m. Paskutines daugiakovės varžybas lietuvė turėjo vasarą – Europos daugiakovės komandų čempionate ji užėmė antrą vietą (5784 tšk.) bei padėjo rinktinei prasibrauti į pirmą lygą.
„Faina“ buvo grįžti, tik gaila, kad esi ribojamas amžiaus. Lyg ir galėčiau, bet vyrui kažkoks privalumas, jam nereikia daryti kažkokios pertraukos, gali startuoti, kiek nori, o moteriai kitaip. Šiaip smagu. Pernai, kai nepatekau į olimpiadą, buvo tikrai sunku. Sunku buvo ir pačias žaidynes žiūrėti, vis kirbėjo, kad ten norėčiau būti. Bet šiemet pirmą kartą atsisakiau važiuoti į pasaulio čempionatą, nors gavau pakvietimą – matyt praėjau tą etapą“, – nusišypsojo A.Skujytė.
Moteris nežino, ar tikrai būtų grįžusi į sportą, jei prieš penkerius metus Londone būtų pavykę iškovoti apdovanojimą pačiame Olimpiniame stadione.
„Jei būčiau laimėjusi bronzą per pačias žaidynes, ar dar būčiau sportavusi? Nežinau, gal dar metus. Rezultatai kilo ir buvo neblogi. Aišku, dabar žiūrint, atrodo kitaip, galvojau, kad po vaikučio bus kitaip. Moters organizmas atitinkamai atsinaujina po visa to. Nepatirtas dalykas buvo užkabinęs, kad reiktų pamėginti, o kaip bus po to“, – svarstė septynkovininkė.
Dabar A.Skujytė – trenerė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narė bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos tarybos narė. Oficialiai apie karjeros pabaigą pranešusi sportininkė teigia, kad neplanuoja sekti legendinio disko metiko Virgilijaus Aleknos pavyzdžiui bei siekti karjeros politikoje.
„Tikrai nenoriu į politiką, ten savęs nematau. Reikia labai veiklių žmonių, o aš iš prigimties nesu labai veikli, mane reikia stumti. Dabar esu LTOK vykdomajame, man visa tai labai nauja, reikia daug išmokti, įsigilinti. Federacijos taryboje jaučiuosi savesnė, nes ten yra sritis, kur sukausi daug metų, turiu nuomonę“, – dėstė A.Skujytė.
Visą laiką ir dėmesį sportininkė skiria trejų metų sūnui Jokūbui. Galbūt stadione mamą sekęs berniukas seks dukart olimpinės prizininkės pėdomis?
„Sakoma, kad dažniausiai anūkams pereina genai, talentas. Tad pagal tą logiką turėtų būti menininkas, – nusijuokė A.Skujytė. – Bus matyti, tai yra paties žmogaus pasirinkimas. Mano tėtis augo rankose pieštuką nešiodamas, o aš iš kiemo negalėdavau išeiti. Kiekvienas žmogus eina savo keliu ir tavo tikslas jam padėti eiti savo keliu, o ne realizuoti per jį savo neįgyvendintus tikslus. Bet tikiuosi, kad judės, nes reikia, kad judėtų.“
