Ž.Balčiūnaitė bėgo su pagrindine 23 bėgikių grupe, tačiau 26 kilometre rusė Nailija Julamanova pradėjo didinti greitį ir grupė ėmė byrėti. Pastarosios gale atsidūrusi lietuvė paleido lyderes ir daugiau nepretendavo į aukštas vietas. Po finišo lietuvė neštuvais buvo nunešta į specialią patalpą, kur ja rūpinosi vietos gydytojai.
Nelabai man pasaulio čempionatuose sekasi. Gal iš viso dalyvauti neverta? – sakė Ž.Balčiūnaitė.
„Niekas netenkina. Nei vieta, nei laikas. Skaudėjo klubą. Čia sena trauma, dar nuo Pekino, – 15min.lt sakė Ž.Balčiūnaitė. – Oras buvo tikrai geras. Pradžioje sekėsi, paskui jau nelabai. Klubą skaudėjo ir sėkmės pritrūkau. Nelabai man pasaulio čempionatuose sekasi. Gal iš viso dalyvauti neverta?“
Jeigu pajėgiausia mūsų šalies bėgikė būtų gerinusi asmeninį rekordą ar buvusi arti jo, Lietuva dabar būtų galėjusi švęsti pirmąjį ir vienintelį medalį planetos pirmenybėse Berlyne. Geriausias jos asmeninis rezultatas ir Lietuvos rekordas – 2 val. 25 min. 15 sek. (Živilės pasiektas 2005 metais Tokijuje) – sutapo su Berlyne aukso medalį laimėjusios kinės Xue Bai laiku.
„Blogiau negalėjo būti. Kiek galima būti statistu. Kodėl negalėjo imti iš jos interviu Vokietijos ir kitos agentūros, kaip ima iš kinių ar japonių? Visą laiką kokios nors problemos. Reikia kovoti, o ne pilis statyti“, – pyko Ž.Balčiūnaitės treneris Romas Sausaitis. Anot jo, Živilė startui buvo gerai pasirengusi, bet paprasčiausiai nesugebėjo realizuoti planų.
„Vertinu labai blogai. Laukiau ne žemesnės nei šeštos vietos. Negaliu pasakyti, kas atsitiko, reikia išanalizuoti. Kita vertus, problema gal ne tik manyje ar Živilėje glūdi. Ar buvo nors vienas lietuvis gydytojas šalia, kai ją vežė su neštuvais po finišo?“ – klausė treneris.
Pasaulio čempionate prieš dvejus metus Osakoje Ž.Balčiūnaitė užėmė 33 vietą, finišo liniją kirtusi po 2 val. 43 min. 28 sek. 2008 metų olimpiadoje Pekine ji buvo vienuolikta (2:29:33), o 2004 metų olimpiadoje Atėnuose – keturiolikta (2:35:01).
 |
| Artūro Gimžausko nuotr./Ž.Balčiūnaitės ir R.Kergytės bėgimas maratone |
Kita lietuvė R.Kergytė trasą Berlyne įveikė per 2 val. 45 min. 28 sek. Poryt 24 metų gimtadienį švęsiančios maratonininkės asmeninis rekordas – 2 val. 38 min. 48 sek. „Nieko gero, nepadariau, ką planavau, – kalbėjo R.Kergytė. – Antroje dalyje kojos pradėjo nelaikyti. Galbūt atsiliepė ir sena trauma, tačiau patirties daug gavau.“
Berlyne greičiausia maratono trasoje buvo kinė Xue Bai (2:25:15). Sidabro medalį iškovojo japonė Yoshimi Ozaki(2:25:25), o bronza atiteko etiopei Aselefech Mergia (2:25:32). Pasaulio maratono rekordas priklauso britei Paulai Radcliffe. 2003 metais Londone ji 42 km ir 195 m nubėgo per 2 val. 15 min. 25 sek.
