Vyrų 1500 m rungties Baltijos šalių čempionu tapo S.Bertašius, antrą kartą šiemet pagerinęs Lietuvos rekordą. Nuotolį jis įveikė per 3 min. 39,88 sek. bei įvykdė Europos čempionato normatyvą. Buvęs šalies rekordas išsilaikė vos dvi savaites – prieš tiek laiko LLAF taurės varžybose S.Bertašius distanciją nubėgo per 3 min. 40,41 sek.
„Prieš varžybas buvo tik vienas klausimas – bėgti tam, kad laimėti, ar vėl bandyti gerinti Lietuvos rekordą. Treneris paliko pačiam apsispręsti trasoje ir jei gera savijauta, galėjau bėgti greitai, – sakė S.Bertašius. – LLAF taurės varžybose bėgimas buvo visai kitoks – pradžia labai greita, o po to bandžiau tiesiog finišuoti tuo pačiu greičiu. Dabar pradžia buvo lėtesnė, bet pavyko gale spurtuoti.“
Prieš geriausią karjeros sezoną sportininkas labiau norėjo šalies rekordo, o ne Europos čempionato normatyvo, tačiau įvykdęs pirmąjį tikslą bėgikas žūtbūt siekė prasibrauti į rugpjūtį Berlyne (Vokietija) vyksiančias pirmenybes.
„Sezono pradžioje sakiau, kad jei pavyks pagerinti Lietuvos rekordą, bet nepavyks įvykdyti Europos čempionato normatyvo, aš tikrai neliūdėsiu. Tuo metu atrodė, kad labiau noriu rekordo, bet jį pagerinęs supratau, jog tai nublanks, jei nepavyks įvykdyti normatyvo. Rekordas liktų rekordu ir neatvertų kitų durų“, – teigė S.Bertašius.
Dabar lengvaatlečio planuose – jėgų išbandymas ne tik 1500 m rungtyje. Paįvairinti varžybų grafiką sportininkas norėtų įvairiuose nuotoliuose nuo 800 m iki 5000 m.
„Jei gerai bėgsiu šias distancijas, nuo to tikrai nenukentės ir pagrindinė distancija“, – tikino bėgikas.
Ieties metimo rungtyje, kuri Latvijoje laikoma labiausiai prestižine, L.Jasiūnaitė tarp moterų ilgą laiką pirmavo ir galop iškovojo sidabrą. Sportininkė jau pirmu bandymu įrankį numetė 61,61 m bei po dvejų metų pertraukos pagerino asmeninį rekordą. Šis rezultatas gerokai viršija ir Europos čempionato normatyvą (59,00 m), kurį metikė jau buvo įvykdžiusi pernai.
„Šis sezonas visiškai kitoks nei pernai ir iki šių varžybų jaučiausi labai ramiai. Praėjusiais metais kiekviena diena, kiekvienos varžybos buvo „ant adatų“ – reikėjo normatyvo į pasaulio čempionatą ir iki paskutinės dienos nežinojau, ar ten važiuosiu. Laukimas, nežinomybė kenkė pasiruošimui, o šį sezoną ramiai ruošiuosi Berlynui“, – pasikeitusią psichologinę būseną apibūdino L.Jasiūnaitė.
Sezono pradžioje sportininkė varžybose stabiliai metė apie 57-58 metrus, o tai, pasak jos, suteikė vilčių, kad greitu metu gali kristi ir asmeninis rekordas.
„Tas stabilumas rodo, kad greitai bus aukštesnis rezultatas. Per treniruotes buvo pokyčių metimų rezultatuose, tad buvo realu, jog šis startas bus daug geresnis rezultatas. Panašiai ir galvojau, kad bus 61 metras“, – nusijuokė L.Jasiūnaitė.
Visąlaik pirmavusią lietuvę po penkto bandymo aplenkė latvė Sinta Sprudzane, įrankį numetusi 62,21 metro.
„Stengiausi visas mintis sukoncentruoti ties technika, nesiblaškyti ir negalvojau, ar gali mane kas dar aplenkti. Vienas iš sezono tikslų buvo pranokti Anetę Kociną ir tą padariau – labai džiaugiuosi. Kodėl? Anetė yra panašaus amžiaus ir tiesiog norėjau labai ją apmesti“, – šypsojosi 2016 metų Europos čempionato finalininkė.
Tuo tarpu analogiškoje vyrų rungtyje sužibėjo du lietuviai – po traumų atsigaunantis E.Matusevičius užfiksavo antrą rezultatą karjeroje (82,67 m), o Skirmantas Šimoliūnas tapo ketvirtu Lietuvos ietininku istorijoje, įrankį permetusiu toliau nei 79 metrai – 79,56 m.
„Taip – esu traumuotas, vis dar sunku mėtyti. Per apšilimą gerai mėtėsi, tėvas sakė, kad bandomieji metimai nuskrido apie 77-78 metrus. Prasidėjo varžybos ir pirmi metimai buvo ties 74 metrais. Po to pabandžiau labiau „užbėgti“ antrą įsibėgėjimo dalį, išmečiau ir pagalvojau, kad nuskrido kokius 76 metrus“, – sėkmingiausiu ketvirtu bandymu negalėjo patikėti E.Matusevičius.
Šį sezoną ieties metikas įrankį toliausiai buvo metęs 76,62 m, tad geriausią Lietuvos sezono rezultatą sportininkas pakoregavo net šešiais metrais.
„Turint galvoje, kokioje dabar esu kondicijoje, ir 77 metrai būtų tenkinę. Yra geriau ir galiu dar geriau, jau grįžtu į buvusią formą, prasimėtau. Rezultatas tikrai netikėtas, nors pasąmonėje galvojau, kad mesti apie 80 metrų įmanoma“, – sakė E.Matusevičius.
Lietuvos ieties metimo rekordininkas varžybose iškovojo bronzą: jį pranoko estas Magnusas Kirtas (86,70 m) bei latvis Rolandas Štrobinderas (83,10 m). Daugiau nei dviem metrais asmeninį rekordą pagerinęs S.Šimoliūnas užėmė penktą vietą.
„Tikėjausi, kad šiandien galiu gerinti rekordą, bet po pirmų metimų, kada pradėjau su 72-74 metrais, abejonių buvo. Po to gale susiėmiau, pakentėjau ir taip gavosi, – pasakojo S.Šimoliūnas. – Pusę metriuko pritrūko iki Europos čempionato normatyvo, bet svarbiausia, kad yra asmeninis – labai džiaugiuosi. Pajaučiau judesiuką, dar yra varžybų, gal dar padarysiu šiemet tą 80 metrų.“
Netoli Europos čempionato normatyvo liko ir trišuolininkė Diana Zagainova. Ispanijoje besitreniruojanti praėjusių metų Europos iki 23 metų pirmenybių finalininkė taip pat pasiekė asmeninį rekordą – 13,74 m. Beje, tą ji padarė po ne itin sėkmingos sezono pradžios.
„Prieš savaitę varžybose Ispanijoje nušokau 12,91 m – psichologiškai buvo sunku, bet save raminau, kad sąlygos buvo prastos. O šiose varžybose tikėjausi tokio rezultato, į kiekvieną startą vykdama to tikiuosi. Visi rezultatai rodo, jog galiu nušokti 14 metrų, – savimi tiki D.Zagainova. – Tikslas patekti į Europos čempionatą buvo ir prieš šį startą, tiesiog nesinorėjo garsiai kalbėti, kol nepriartėjau prie tokio rezultato. Galima gaudyti normatyvą – visa tai įmanoma.“
Trišuolininkė varžybose užėmė antrą vietą – ją vos vienu centimetru pranoko estė Merilyn Uudmae. Tuo tarpu Baltijos šalių čempionais be S.Bertašiaus taip pat tapo šuolininkas į aukštį Mantas Liekis (210 cm), 100 m bėgęs Kostas Skrabulis (10,57 sek.) bei 3000 m kliūtinį bėgimą laimėjusi Evelina Miltenė (10 min. 27,97 sek.).
Pastaroji lengvaatletė šią distanciją bėgo vos antrą kartą, sugrįžusi po motinystės atostogų.
„Po pirmo starto LLAF taurės varžybose truputį buvo nusivylimas. Pagal treniruotes tikėjomės būti šalia asmeninio rekordo, bet kada prabėgau 10 min. 44 sek., tai psichologiškai buvo labai sunku šioms varžyboms pasiruošti, – teigė E.Miltenė. – Šią vasarą dar tikrai norėjau pabandyti grįžti į stadioną, nes yra nostalgija – stadione visai kitoks jaudulys nei plento bėgimuose.“
Po pirmos Baltijos lengvosios atletikos čempionato dienos be būrio olimpiečių ir planetos pirmenybių dalyvių atvykusi Lietuvos komanda užima trečią vietą, tačiau moterų įskaitoje lietuvės lenkia tiek latves, tiek estes.
