Bėgiką suviliojo triatlonas

Ne vieną maratoną nubėgęs Mantas Marcinkevičius (32) sako, jog vien bėgti jam nebeįdomu. Sportoholiku save vadinantis vyras tvirtina po daugybės ieškojimų pagaliau atradęs triatloną – sporto šaką, kuri jį išbando labiausiai.
Mantas Marcinkevičius
Mantas Marcinkevičius / G.Smilingytės nuotr.

Nuo irklo – į bėgimo batelius

„Kasdieniame gyvenime bandau suderinti šeimą, darbą ir sportą... Daug sporto. Esu įsitikinęs, jog būtent jis padėjo mano kaip asmenybės pagrindus“, – pokalbį pradeda Mantas ir prisimena begalę vaikystėje išbandytų sportinių veiklų ir lankytų būrelių. Futbolas, krepšinis, lauko tenisas, karate – tai vos kelios sporto šakos tarp galybės tų, kurias jį skatino išbandyti mama. „Bet taip niekas ir “neprilipo”. Na, išskyrus povandeninį plaukimą, kurį moksleivių rūmuose su pertraukomis lankiau nuo 7 metų iki 12-13 metų. Kodėl „mečiau“ plaukimą, tiksliai atsakyti negaliu. Galbūt dėl to, jog neprogresavau ir su amžiumi perspektyvos mažėjo. O gal dėl nuolat pasikartojančių ausų uždegimų. Po plaukimo kurį laiką dar žaidžiau krepšinį, kol galiausiai pats, o ne mamos už rankos vedamas, būdamas 15 metų atradau akademinį irklavimą“, – pasakoja sportą nuo vaikystės jaukinęsis vyras. Tik pradėjęs irkluoti, jau po pirmų metų Mantas tapo matomu veidu ant nugalėtojų pakylos. Būtent irkluodamas prieš 10 metų jis sutiko savo žmoną Vaivą. „Neretai irklavimą abu vadiname savo gimtąja sporto šaka. Net 15 metų aktyviai irklavau ir dalyvavau varžybose. Vėliau nusprendžiau, jog jau gana ir, žmonos paskatintas, nutariau pamėginti bėgti. Pradėjau nuo pusės maratono, kurį be jokių treniruočių pirmą kartą įveikiau per 1 val. 38 min. Buvo labai sunku (žmona tose varžybose pirmą kartą bėgo maratoną (3:49)). Iškart po finišo sakiau, kad ji nenormali, nes bėgti maratoną gali tik bepročiai. Po pusmečio ir aš tapau tuo bepročiu. Per kelis metus beprotybė evoliucionavo ir peraugo į triatloną“, – pasakoja pašnekovas, visus savo startus ir jose patirtas emocijas aprašantis savo blog‘e.

Prie batelių – šalmas ir plaukiko kepurėlė

Pradėjęs bėgioti, Mantas visą 42 kilometrų distanciją jau tris kartus įveikė „Danske Bank Vilniaus maratone“. „Tiesa pasakius, sekėsi prastai. Šios varžybos man lyg užkeiktos. Kasmet rezultatai tik prastėjo ir priežastys to buvo labai įvairios. Galbūt dalyvausiu ir šiemet, galbūt „pramuš“, – šypsosi sporto entuziastas. Rimčiau po varžybas pabėgiojęs porą metų, Mantas tikina ėmęs stokoti iššūkių, tad išmėgino dualtoną, bet galiausiai atrado triatloną. „Dabar, pažvelgęs atgal, manau, jog mano perėjimas iš bėgimo į triatloną buvo tiesiog neišvengiamas. Tiesa, nuo bėgimo niekur nepabėgau, nes triatlone, kaip žinia, bėgimas yra viena iš trijų disciplinų“, – šypsosi kultivuotas sporto šakas į vieną triatlone sujungęs sportininkas.

Pašnekovas vieną iš įsimintiniausių startų Lietuvoje įvardina praeitais metais vykusį triatloną Trakuose. „Patiko. Organizavimas aukšto lygio. Vieta tiesiog tobula. Rezultatu (10 vieta) taip pat buvau patenkintas, dalyvausiu ir šiemet“, – prisimena vyras, o paklaustas, kas triatlone sunkiausia ir kodėl, atsako: „Sunkiausias man būna būtent bėgimas, nes norisi bėgti tokiu greičiu kaip įprastame 5, 10, 21 ar 42 km bėgime, bet nesigauna ir jau nuo pirmų metrų kojos apsunksta kaip paskutiniuose maratono bėgimo kilometruose“.

Kitas įdomus triatlono aspektas – tranzito zona, kurioje vyksta rungties keitimas iš plaukimo į dviračius ir iš dviračių – į bėgimą. Paklaustas, kuri iš visų trijų rungčių jam sekasi geriausiai, Mantas tvirtina „arkliuko“ neturintis. „Nei vienoje iš trijų rungčių nesu labai stiprus, bet nei vienoje nesu ir labai silpnas. Mano stiprybė tame, jog neturiu ryškių silpnybių“, – įsitikinęs triatlonininkas.

Savo sportininką dar tik atrandantis triatlonas

Dažnai triatlono varžybose matomas vilnietis tikina, jog į Lietuvą šio sporto populiarumo banga dar tik atsirita. „Per pastaruosius du ar tris metus triatlono entuziastų skaičius mūsų šalyje procentaliai augo bene sparčiausiai. Per masiškumą ir konkurenciją išaugs ir meistriškumo lygis, kuris šiuo metu nėra aukštas. Mano nuomone, Lietuvoje triatlonas turėtų pasiekti savo aukštumas po 5-8 metų. Maždaug tiek atsiliekame nuo skandinavų, pas kuriuos prieš 5-8 m. bėgimas buvo toks pat populiarus kaip ir dabar pas mus. Tikiu, jog jeigu ne 2020 m., tai 2024 m. Olimpinėse žaidynėse Lietuva tikrai turės bent vieną triatlono atstovą“ – sako M. Marcinkevičius.

Vis dėlto, mėgėjai vis dažniau atranda šį sportą, dalyvaudami varžybose Lietuvoje, ruošiasi tarptautiniams startams. Manto išsikeltas iššūkis – dalyvavimas pasaulio „Ironman“ čempionate po 5 metų. „Man patinka išsikelti sau tikslą ir jo siekti. Vargu, ar galėčiau sportuoti vien tam, kad sportuočiau ir niekur savęs neišbandyčiau“, – olimpinės dvasios nestokoja vyras, treniruotėms kasdien skiriantis bent valandą.

Paklaustas, kaip ruošiasi „Baltijos-Amerikos klinikos Trakų triatlonui“, atsako: „Konkrečiai šioms varžyboms nesiruošiu, bet iš esmės triatlono treniruotėse kombinuoju plaukimą ir dviračius, dviračius ir bėgimą, kartais – plaukimą ir bėgimą. Tokiu būdu paruošiu organizmą ir raumenis tam, kas bus varžybose. Šiuo metu sportuoju labai nedaug, vidutiniškai po 1 valandą per dieną, 6-7 dienas per savaitę“, – pasakoja Mantas. Rezultatų jam siekti padeda noras nugalėti save, pagerinti savo rezultatus. Taip pat labai svarbus ką tik pagausėjusios šeimos palaikymas. „Aš labai laimingas. Super sportininkas nesu ir nebūsiu, bet super tėčiu būti galiu! Sportų, aišku, neapleisiu. Maksimaliai visas treniruotes perkeliu į ankstų rytą ir matysime, kaip seksis viską derinti toliau“, – sako šiuo metu daugiausiai dėmesio ir laiko šeimai skiriantis šviežiai „iškeptas“ tėvelis.

Svarbiausia – protingas pasiruošimas

Aistrą įvairioms sporto šakoms į vieną sujungęs triatlonininkas dar tik atrandantiems šį daugiafunkcinį sportą siūlo neskubėti ir nenorėti visko iš karto. Kaip aš sakau, „Ne kentėti, o mėgautis kančia“. Svarbu treniruotis ir stiprėti ne tik fiziškai, bet taip pat formuoti racionalią plaukimo, važiavimo dviračiu ir bėgimo techniką. Sportas turi teikti naudą, o ne žaloti. Man, tiesiogine to žodžio prasme, skauda, kai matau žmones bėgiojančius su netinkama tam avalyne, bėgančius per greitai, per daug. Mano paties bėgimo technika nėra racionali, bet aš turiu sukaupęs 20 metų „bazę“: mano širdis, plaučiai, kraujotakos sistemos ir raumenys yra krūviui pasiruošę ir net darant kažką neteisingai, ydingą laikyseną kompensuoja raumenynas. Žmonėms, pakilusiems nuo sofos, pakenkti sau yra labai paprasta“, – tvirtina sportininkas ir priduria, jog triatlonas reikalauja nemažai investicijų, tokių kaip dviratis, hidrokostiumas, kiti įrenginiai. „Siūlau racionaliai planuotis išlaidas ir neinvestuoti į brangiausią inventorių, jeigu nesate tikri, kad triatlonas Jūsų gyvenime ilgam“, – įsitikinęs Mantas, tačiau neabejoja, kad vis daugiau žmonių ryšis išbandyti ir šią sporto šaką.

„Baltijos-Amerikos klinikos Trakų triatlonas“ vyks liepos 3 d. Trakuose. Išsamesnė informacija – www.trakutriatlonas.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų