Ir štai B.Virbalytė džiaugiasi pasiekta aukščiausia – 7-a vieta – pasaulio čempionato ėjimo varžybose per visą istoriją (Kristina Saltanovič 2009 ir 2011 metais buvo aštunta) ir asmeniniu rekordu – 1 val. 30 min. 20 sek.
„Net kvailiausiose svajonėse negalėjau pagalvoti, kad būsiu pasaulyje tarp aštuonių stipriausių, – džiaugsmo pasiektu rezultatu neslėpė B.Virbalytė. – Tai galėjo būti man gyvenimo svajonė, bet realiai nelabai tikėjau, kad kada nors pavyks tai įgyvendinti. Ta septinta vieta man tikrai pridėjo pasitikėjimo ir turbūt kitą kartą bandysiu eiti su greičiausiomis ėjikėmis ir vėl kovoti dėl aukštesnių vietų.“
Net kvailiausiose svajonėse negalėjau pagalvoti, kad būsiu pasaulyje tarp aštuonių stipriausių.
Karštis niekuomet nebuvo B.Virbalytės sąjungininkas, o tą dieną, kuomet ėjikės turėjo startuoti 20 km distancijoje, buvo prognozuojama itin karšta diena. Tai lietuvei kėlė nerimą.
„Kitą dieną žiūrėjome vyrų varžybas ir supratau, kad buvo tikrai velniškai karšta, nes buvo sunku net stovėti ir žiūrėti varžybas, – oro sąlygas apibūdino B.Virbalytė. – Bet mūsų varžybos vyko anksti, buvo truputis pavėsio, o tik pabaigoje buvo sunku, kai dingo šešėlis, bet visada pylėmės vandenį. Man oras nesugadino nuotaikos ir viskas buvo gerai. Dabar visi sako – galbūt galėjai ir kur kas greičiau pražingsniuoti ir asmeninis rekordas būtų kur kas geresnis, tačiau apie tai negalvojau.“
Prieš varžybas treneris B.Virbalytei patarė distancijos nepradėti greitai, tačiau lietuvė laikėsi greito tempo ir stengėsi eiti su lyderėmis.
„Iš tikrųjų laikiausi tempo ir galbūt truputėlį gąsdinausi, kad einu per greitai, bet jaučiau, kad galiu. Džiaugiuosi, kad antra pusė išėjo netgi greitesnė, labai retai man pavyksta tai padaryti, – pasakojo B.Virbalytė. – Jausmas, kai finišuoji ir visas varžybas eini netoli lyderių, yra kažkas neapsakomo.“
7-a vieta – pasaulio čempionate – aukštai iškelta kartelė. B.Virbalytę tai šiek tiek gąsdina, mat Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse iš lietuvės bus tikimasis panašaus rezultato.
„Aš negaliu to prižadėti dabar. Ir prieš šitas varžybas galvojau tik apie šešioliktuką, o dabar – aštuntukas – kažkas neįtikėtino. Pati suprantu, kad atsakomybė slėgs pečius, bet įgavau pasitikėjimo ir susitvarkysiu su tuo“, – šyptelėjo B.Virbalytė.
Ėjikė pasakojo, jog pastaruoju metu nieko savo treniruotėse nekeitė. „Tiesiog pastaruosius kelis mėnesius labai gerai jaučiausi treniruotėse, – aukšto rezultato priežastis svarstė B.Virbalytė. – Truputėlį daugiau pasitikėjau savimi. Galvojau, kad Alytaus varžybose galiu pagerinti asmeninį rekordą, bet netikėtai susirgau – neišėjo.“
„Kitiems sportininkams arba labai nepasisekė, arba jie nepademonstravo pačios geriausios formos, arba kažkas sutrukdė, pavyzdžiui, traumos. Visiems kažką paskaudėjo, tad ne tik nesitikėjau, kad kažkas pasieks aukščiau už 8-ąją vietą, bet ir nesitikėjau, kad tai būsiu aš“, – lietuvių pasirodymą pasaulio lengvosios atletikos čempionate komentavo ėjikė B.Virbalytė.
Pekino pasaulio čempionatas – ketvirtasis B.Virbalytei, tačiau jo organizavimą lietuvė įvertino prasčiausiai.
„Po 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių girdėjau, kaip viskas buvo organizuota, kaip viskas buvo puiku. Šįkart dėl lengvosios atletikos nebuvo pasistengta, – pasakojo ėjikė. – Ir maitinimas, ir gyvenimo sąlygos nebuvo išskirtinės, kuo visada kinai pasižymėdavo. Tarkime, vyrų 20 km varžybose nebuvo šalto vandens.“
B.Virbalytė pasakojo, jog artėjantis mėnuo jai bus gausus varžybų: „Jau po kelių dienų išvykstu į varžybas Lenkijoje ir ten noriu 10 km nueiti greitai, nes, jei sportinė forma yra gera, tai reikia kabintis ir spausti viską, ką gali.“
