AFP/„Scanpix“ nuotr./Anna Čičerova |
„Po pasaulio čempionato Berlyne emocijos, žinoma buvo dvejopos. Visų pirma kovo mėnesį nė nesvajojau apie jokį medalį apskritai. Po sausio mėnesį atliktos pėdos operacijos pasiruošimas sezonui nebuvo visavertis. Tačiau Berlynui pavyko pasiekti beveik optimalią sportinę formą ir prieš startą jaučiau, kad galiu nuveikti labai daug. Suvokiau, jog visą laiką buvau šalia aukso medalio, apie kurį svajojau daugelį kartų. Paskutiniuosius B.Vlasič ir A.Friedrich bandymus stebėjau kone nekvėpuodama – kuomet kroatei pavyko įveikti 2,04 metro aukštį buvo labai apmaudu. Tačiau toks sportas – nuo jokių minčių apie medalius iki nusivylimo neiškovojus aukso.
Dabar, praėjus kiek laiko, jau galiu teigti, jog esu patenkinta pasirodymu Berlyne – tiek vieta, tiek rezultatu, tiek šuolių technika. Tačiau kartu manau, kad galėjau pasirodyti dar geriau – ne kartą žiūrėjau savo šuolių įrašus ir matau, kad rezervų įveikti 2,04 metro buvo.
O po pasaulio čempionato kilo nenumaldomas noras kuo dažniau dalyvauti varžybose. Deja, tiek Ciuriche, tiek Zagrebe, tiek ir Briuselyje vis likau antra… vis po tos pačios B.Vlasič. Jei savo gimtinėje ji buvo nesulaikoma, kitose dvejose varžybose kovoti su ja buvo galima – Briuselyje pralaimėjau tik pagal bandymų skaičių (tuomet paskutiniajame „Aukso Lygos“ etape abi sportininkės įveikė po 2,00 matro aukštį). Ten beveik peršokau ir 2,02 metro – galėjo kartelė ir nenukristi (juokiasi) – bet tai ir taip buvo ekstremalus startas. Visą laiką lijo, temperatuūra buvo kritusi iki 12 laipsnių šilumos, o stadiono danga liko labai greita. Tad greitai persiorientuoti ir teisingai sureguliuoti įsibėgėjimą buvo labai nelengva.
Zagrebe mano rezultats buvo labai vidutinis (1,94), tačiau man labai patinka startuoti Kroatijoje. Ten žiūrovai labai mėgsta šuolio į aukštį rungtį ir labai geranoriškai palaiko visus sportininkus. O ir organizatoriai padarė viską, kad dalyviai pasijustų kaip namuose. Todėl atsakomybę už prastą rezultatą prisiimu tik sau.
Aš tikėjausi, kad geriausią sezono rezultatą B.Vlasič pasiekt būtent Zagrebe, ir tai buvo jos diena. Kuomet visos aplinkybės jai susiklosto palankiai, ji gali gerinti bet kokius rekordus. Manau jai psichologiškai padėjo ir tai, kad A.Friedrich po pasaulio čempionato pareiškė, jog jai šis sezonas jau baigtas.
Galbūt kažkas sezone galėjo susiklostyti ir geriau, tačiau iš esmės esu juo patenkinta. Pasaulio čempionato sidabras verčia pamiršti kai kuriuos neigiamus momentus. Net truputėlį gaila, kad sezonas jau baigiasi – esu puikios formos ir turiu daug noro šokinėti. Jei tarp startų turėčiau pakankamai laiko atsigauti, šokinėčiau be jokių pertraukų. Tačiau bet kokiu atveju, atostogauti vyksiu būdama puikios nuotaikos”, – sakė sportininkė naujienų agentūrai AP.