Ant šios rungties nugalėtojų pakylos išsirikiuos trys Kinijos atstovės Hong Liu (1:32:53), Shenjie Qieyang (1:33:10) ir Liujing Yang (1:33:36), kurios palaikė sau naudingą tempą visų varžybų metu ir draugiškai nužygiavo iki savo medalių. Po jų išsirikiavo brazilė, kolumbietė ir Japonijos atstovės.
H.Liu pasaulio čempione tapo jau trečią kartą ir pirmą po motinystės atostogų, dėl kurių praleido praėjusį sezoną.
Distancijos nebaigė 6 dalyvės iš 46 startavusių – trys diskvalifikuotos ir trys nepasiekė finišo.
Europietėms Dohos karštis buvo sunkiai įveikiamas. Prieš finišuojant Ž.Vaiciukevičiūtei, ant finišo linijos krito bent kelios jos kolegės iš Italijos ir Čekijos. Lietuvė apsiėjo be medikų pagalbos, bet pabrėžė, kad buvo sunku.
„Pirmoje distancijos pusėje atrodė, kad jaučiausi gerai. Buvau už lyderių grupelės, tačiau po to su kiekvienu kilometru darėsi vis sunkiau. Nežinau, turbūt nebegalėjau išlaikyti to tempo. Bandžiau laikytis, po to vis lėtėjau. Tada buvo jau svarbiausia pabaigti distanciją ir pasiekti finišą“, – apie minčių progresą varžybų metu po finišo kalbėjo lietuvė.
Karštis ir didelė drėgmė buvo ir Rio olimpinėse žaidynėse, kur Živilei taip pat nesisekė: „Varžybų sunkumas buvo panašus. Tik Rio buvo sunkiau nuo paties pirmo kilometro. Jaučiau, kad ne mano diena. Čia pusė distancijos jaučiausi geriau. Tačiau savo pasirodymą vertinu neigiamai, tikėjausi geresnės vietos. Yra kaip yra.
Mačiau, kad už manęs buvo nemažai europiečių. Alytuje ispanė buvo antra, o dabar ji buvo dar už manęs. Pamačiau, kad ne man vienai sunku. Lyderės buvo kinės ir brazilės. Europietėms buvo sunkios sąlygos. Galbūt čia reikėjo padaryti stovyklą prieš varžybas. Kažką galvoti, kad būtų geras rezultatas.“
Nors prieš pasaulio čempionatą ėjikė prie karščio pratinosi Ispanijoje, nieko panašaus atkurti nepavyko: „Iš tikrųjų, labai jautėsi ir tas karštis, ir drėgmė. Aš čia kažkiek laiko pabuvau, stengiausi priprasti, prieš tai buvau Ispanijoje. Turbūt tai yra per mažai. Organizmas parodė, kad negaliu greičiau eiti.“
Lietuvė Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai palinkėjo gerai pagalvoti prieš siunčiant sportininkus į tokius kraštus kaip Kataras: „Aš manau, kad tokioje šalyje, vyraujant tokiai temperatūrai, varžybas daryti ištvermės dalyviams yra kažkokia beprotybė. Maratonininkės pusė nebaigė distancijos, 50 km ėjikų daug nusiėmė nuo varžybų. Tokiose šalyse ištvermės atstovams nereikia varžytis. Reikia kažką keisti. Visos tos pačios nuomonės. Pabūni pora dienų ir matosi, kad išėjus į lauką yra tiesiog pirtis. Tikrai labai sunku.“
Ne viskas yra blogai. Ėjikė nusišypsojo prisiminusi savo paguodos prizą: „Svarbiausia, kad į Tokijo važiuoju.“
Ž.Vaiciukevičiūtė olimpinį normatyvą įvykdė viena iš pirmųjų Lietuvos delegacijoje, kai laimėjo Europos taurės varžybas Alytuje.