Nyderlandų sostinėje 186 cm ūgio lietuvė pasiekė kol kas ryškiausią savo karjeros pergalę.
Iki pat paskutinės akimirkos A.Palšytė buvo reali pretendentė tapti čempione, tačiau 37-erių ispanė Ruth Beitia svarbiausiu metu meistriškai pasinaudojo savo patirtimi ir nuskynė auksą.
198 cm aukštyje pakeltą kartelę ji peršoko pirmuoju mėginimu, tuo tarpu A.Palšytė ir bulgarė Mirela Demireva tenkinosi 196 cm rezultatais ir sidabriniais apdovanojimais.
Nepaisant išsprūdusio aukso, sportininkė tuoj pat pateko į trenerės Tatjanos Krasauskienės glėbį ir apsigaubusi Lietuvos trispalvę šypsojosi prieš fotografus.
Amsterdame lietuvė pagaliau nutraukė savotišką ketvirtųjų vietų prakeiksmą, kuris suaugusiųjų varžybose A.Palšytę persekiojo pastaruosius metus. Praėjusių metų Europos uždarų patalpų čempionate A.Palšytė liko per žingsnį nuo apdovanojimų, ketvirtą vietą lietuvė užėmė ir pasaulio čempionate.
„Pagaliau Lietuvos lengvosios atletikos medalių badas baigėsi. Džiaugiuosi, jog esu tas žmogus, kurį jį nutraukė“, – laikydama didžiulę gėlių puokštę Vilniaus oro uoste kalbėjo A.Palšytė.
– Amsterdame šokote ypač stabiliai – visus aukščius iki paskutiniojo įveikėte pirmaisiais mėginimais. Kas lėmė tokį stabilumą?
– Labiausiai mane užgrūdino žiemos sezonas ir vienas geriausių geriausių startų Kotbuse. Tuomet pasiekiau geriausią sezono rezultatą (197 cm). Portlande buvo tas lūžio taškas, kai supratau, kad galiu kovoti net tuomet kai nesiseka. Supratau, kad net „sunkiomis“ kojomis ir be dienos poilsio galiu kovoti dėl medalių, nes turiu kovotojo charakterį.
– Iki olimpinių žaidynių Rio de Žaneire lieka visai nedaug. Brazilijoje jums specialistai kelia tikslą užimti 8-16 vietas...
– Čia mano trenerės planuotas rezultatas. Kiekvienas specialistas prieš sezoną planuoja savo auklėtinių vietas. Mano trenerė nusprendė pasielgti atsargiai. Pasaulinėje arenoje yra labai daug šuolininkių, nemažai sportininkių yra labai panašaus lygio. Planuoti 1-3 vietas olimpinėse žaidynėse būtų pernelyg drąsu. Atsižvelgiant į tai, kad praeitoje olimpiadoje buvau vienuolika, pasirinkome tokią atsargią prognozę. Medalis nuteikia pozityviai, tačiau tikrai nemanau, kad viskas panašiai bus ir Brazilijoje. Belieka išlaikyti pozityvumą, laiko dar yra. Norisi tikėti, kad vieta Rio bus aukštesnė nei Londone.
– Kaip manote, kiek reikėtų šokti olimpinėse žaidynėse, norint užšokti ant garbės pakylos?
– Manau, jog apie 2 metrus. Pavyzdžiui, amerikietė Chante Lowe šį sezoną yra šokusi 201 cm, lenkė Kamila Licwinko – 199 cm. Nemažai yra sportininkių, kurios yra šokę 197-198 cm. Galbūt kai kurioms jų šis Europos čempionatas nesusiklostė sėkmingai, tačiau Brazilijoje laukia rimta kova, nors ir nedalyvaus Rusijos atletės.
– Tai yra jūsų pirmasis medalis suaugusiųjų varžybose. Ar manote, kad jau pavyko įsitvirtinti tarp geriausių planetos šios rungties sportininkių?
– Prieš skirsdama į Amsterdamą pagalvojau, kad ateinančią savaitę man sukanka 24-eri metai. Tai yra tas amžius, kai baigiasi jaunimo (iki 23 metų) grupė. Manau, jog pats laikas pereiti į suaugusiųjų sportą ir čia skinti medalius, ką puikiai pavykdavo daryti jaunimo amžiaus varžybose. Manau tik laikas parodys, ar man pavyks įsitvirtinti tarp geriausiųjų.
– Šis medalis patvirtino ir išankstines prognozes, jog šiuo metu esate rinktinės lyderė...
– Girdėjau tas kalbas ir lūkesčius, jog iš manęs tikimasi gal kiek daugiau nei iš kitų rinktinės sportininkų. Visgi stengiuosi nuo tų visų prognozių atsiriboti. Į čempionatą vykau siekti rezultato, o ne vaikytis medalių ar vietų. Manau, jog jeigu man seksis sėkmingai eiti treniruočių keliu ir išvengti traumų, rezultatas turėtų kilti, o tuomet savaime ateis ir apdovanojimai.
– Europos čempionatas dar nesibaigė. Kaip manote, iš kurių lietuvių dar galime sulaukti malonių siurprizų?
– Mačiau, jog penktadienį pradėjo startuoti Austra Skujytė. Manau, jog daug kas tikisi iš jos neblogos rezultato, nes sportininkė taip pat orientuojasi į olimpinį normatyvą. Tai yra gana aukštas rezultatas, o nemažai daugiakovininkių jau yra įvykdžiusios normatyvus ir nedalyvauja varžybose. Yra tikimybė, kad Austrai pasiseks.
Taip pat mūsų maratonininkės merginos yra labai stiprios. Komandinėje įskaitoje praėjusiame čempionate mūsiškės liko ketvirtos. Ši sudėtis yra tikrai stipresnė, tad jos gali užlipti ant prizininkių pakylos.
Sunku dabar kažką prognozuoti, bet tikiu, kad vienas kitas medalis dar gali būti.
– Užsiminėte, kad olimpinėse žaidynėse veikiausiai nebus Rusijos sportininkių. Ką jūs manote apie visą šią situaciją?
– Kiek žinau, Rusijos lengvaatlečiai dar turi galimybę startuoti Rio, jei įrodys, kad yra švarūs. Tokia galimybė greičiausiai bus suteikta tik tiems sportininkams, kurie gyveno ir treniravosi ne Rusijoje. Kol kas jie visi yra diskvalifikuoti. Aš pasikartosiu – noriu, kad sportas būtų švarus. Man pačiai po šių varžybų taip pat teko duoti dopingo mėginį. Manau, kad kuo bus mažiau nešvarių sportininkų, sąžiningiems atletams bus nuo to tik geriau. Kiekvienas pirmiausia turi būti sąžiningas prieš save.
