„Rezultatai iš niekur neatsiranda, tai yra ilgo darbo rezultatas“, – sportininkų proveržio jau seniai laukė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
Dabar LLAF vadovas prisipažįsta – apdovanojimų skaičius Berlyne galėjo būti dar didesnis.
Apie sėkmingą Europos čempionatą, artėjančias Tokijo olimpines žaidynes bei besikeičiančius atrankos kriterijus – E.Skrabulio mintys.
– Dviejų medalių Europos čempionate neturėjome šešerius metus, o tiek vietų šešetukuose – apskritai niekada. Ar galime sakyti, kad tapome istorinio įvykio liudininkais?, – lengvoji.lt paklausė E.Skrabulio.
– Bet koks startas Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse tampa istoriniu įvykiu. Klausimas tik, ar jis į istoriją pateks kaip sėkmingas pasirodymas, ar nelabai. Galima pasidžiaugti, kad šiemet mūsų lengvaatlečių startai buvo labai sėkmingi. Esu linkęs manyti, kad ateityje matysime dar sėkmingesnius jų pasirodymus.
Rezultatai iš niekur neatsiranda, tai yra ilgo darbo rezultatas. Kelerius metus trūko aukštų rezultatų, vyko kartų kaita. Dabartiniai rinktinės lyderiai yra labai panašaus amžiaus, jiems reikėjo suaugti, subręsti ir tapti pasaulinio lygio atletais.
– Ar buvo tokių sportininkų, kurie jus ypač nustebino? Ką laikytumėte didžiausiais Europos čempionato netikėtumais?
– Džiugino daugelis atletų. Nesakyčiau, kad kas nustebino daugiau nei tikėjomės – aš to tyliai laukiau. Europos čempionate dalyvavo 27 sportininkų delegacija. Prieš startą garsiai medalių nekabinome niekam, bet jei rinktinė būtų iškovojusi 4-5 medalius, tada būčiau sakęs, jog rinktinė šimtu procentų įvykdė tai, ką galėjo pasiekti. Tačiau tikėtis šimtaprocentinės sėkmės sporte yra naivu, tad fantastiškas rezultatas yra ir du medaliai, septynios aukštos vietos.
Negali nesidžiaugti Andriaus medaliu po tokios dramatiškos kovos. Negali nesidžiaugti pirmuoju Livetos medaliu. Labai gražiai susiklostė ta diena, kai vienoje stadiono pusėje šokinėjo Airinė Palšytė, o kitoje ietį mėtė Liveta. Abiejų finalai vyko vienu metu ir buvome arti to, kad medalį būtų užsikabinusi ir Airinė. Asmeniškai man labai brangūs dar keturių sportininkų startai – po tiek metų neturėjimo stiprių bėgikų matome, kaip prestižinėje 1500 m rungtyje uraganu į geriausių europiečių elitą įsiveržė Simas Bertašius. Kitokia, bet labai džiuginanti istorija yra Agnės Šerkšnienės, kuri visą sezoną demonstravo labai aukštus rezultatus. Galbūt taip pat tikėjomės medalio, bet ji buvo labai arti jo. Taip pat pradžiugino mūsų ėjikių Brigitos ir Živilės startai. Negalima nė vieno, patekusio į šešetuką, nepažymėti – jie visi nudžiugino.
– Artėja Tokijo olimpinės žaidynės, tapsiančios keturmečio ciklo akcentu. Ko iš šių žaidynių galime tikėtis dabar?
– Turime pagrindo tikėtis daug, nes turime subrendusių jaunų atletų. Konkurencija yra labai aukšta ir viršuje vietos dar mažiau. Kitą sykį milisekundės skiria pirmą vietą nuo antros ar trečią nuo ketvirtos. Prisiminkime praėjusių metų pasaulio čempionatą, kur Andrių nuo švedo Danielio Stahlio skyrė du centimetrai. Reikia nepamiršti, kad Tokijo olimpiada, kuri neabejoju, kad bus viena sėkmingiausių istorijoje, vyks tolimoje šalyje nuo Lietuvos ir joje konkurencija bus milžiniška. Tikiu, kad Tokijuje tikrai matysime gana gausų lengvaatlečių būrį, besikaunantį dėl aukštų vienų, o galbūt ir medalių. Nenustebsiu, jei dar iki žaidynių kuris nors Lietuvos lengvaatletis priartės ir prie pasaulio rekordo.
Reikia suprasti, kad sportinė konkurencija lengvojoje atletikoje yra labai aukšta, pati didžiausia pasaulyje. Daugelis per silpnai vertina patekimą į olimpines žaidynes, nors pats patekimas lengvojoje atletikoje yra žygdarbis. Nieko nediskriminuojant ir neužgaunant, didesnės konkurencijos nei lengvojoje atletikoje nėra jokioje kitoje sporto šakoje. Mums, kaip mažai šaliai, yra prestižas nuolat turėti nemažą komandą, kuri dar kovoja ir dėl aukštų vietų. Pozityvią įtaką tam daro sustiprėjusi kova su dopingu pasaulyje. Tie keleri metai kovos jau duoda objektyvius rezultatus.
– Keičiasi atrankos į olimpines žaidynes principas – vietoje normatyvų planuojama įvesti reitingus. Kaip vertinate būsimą atrankos sistemą?
– Dar sunku ją vertinti, reikės pagyventi bei pažiūrėti pliusus ir minusus. Manau, kad lengvaatlečiams kriterijai patekti į olimpines žaidynes yra per sudėtingi – ar tai būtų normatyvai, ar reitingai. Laikas parodys, kuri atrankos sistema yra objektyvesnė, bet nėra logiška, kad, pavyzdžiui, 100 metrų rungtyje, kurioje konkurencija yra pati didžiausia pasaulyje, dalyvių skaičius yra ribojamas iki 54 sportininkų. Sistema yra neobjektyvi, tai ką daryti mažesnėms šalims?
– Kitąmet laukia IAAF prezidento rinkimai. Kaip vertinate keturmečio ciklą, kurio metu svarbiausiai pasaulio lengvosios atletikos organizacijai vadovavo Sebastianas Coe?
– Vertinu labai gerai. Tą žmogų pažįstu seniai, dabar man jo net gaila, nes dėl tų rūpesčių, kurie užgulė jo pečius, jis net senstelėjo. Nežiūrint to, kad jis iš pažiūros ne galiūnas, Sebastianas Coe yra labai stiprios valios, charakterio ir labai kompetentingas žmogus.
Lengvoji atletika dabar eina priekyje visų, nes mes pirmieji garsiai pareiškėme visiems apie didžiąją problemą – dopingą – ir nebijojome įvardinti, kad ja sergame. Tai buvo pavyzdys kitoms sporto šakoms. Palinkėčiau S.Coe nesustoti, mūsų parama jam buvo, yra ir išliks.
