Galbūt jo mintys bus artimos jūsiškėms: jau norisi tikro pavasario, tikros šilumos. O jeigu ir jums pastarosiomis savaitėmis kažkiek tingėjosi, žinokite – jūs tokie ne vieni…
„Iš esmės šį periodą pavadinčiau duobe. Po Portugalijos saulės, čia žiauriai šalta ir niekaip neįsitraukiu į tinkamą ritmą. Visas kovas buvo – labai šiaip sau.. Šaltis veria kiauriai ir kažkaip sunku iš vidaus save motyvuoti ir bėgti... Sukti ratus Vingio parko tiesiojoje, kur nėra ledo. O bėgti ledu – ne man. Kai reikia žiūrėti po kojomis, tai ir žingsnis – ne tas ir šiaip – jokio malonumo.
Dabar bėgant prireikia bent poros kilometrų kad bent truputį įsibėgčiau... Nedarau dabar atkarpų, tiesiog bėgu krosiukus... Kai atšils, grįšiu prie darbų ir bandysiu „suspurdėti“
Grižti prie bėgimo takelio, ką dariau žiemą, irgi nei šis, nei tas. Žodžiu, paragavau portugališkos saulės ir šilumos, ir dabar tai tik sunkiau man išsijudinti čia, Lietuvoje.
Na, bet prieš bėgdamas visada pagalvojau, niekur nedings tas pavasaris – privalės ateiti ir būtinai ateis.
Dėl startų... Na, šiaip labai stipriai kažko negalvoju... Šį pavasarį subėgsiu keletą pusmaratonių, ir 10 km bėgime dalyvausiu... Tada ir pasimatys, ką nuveikiau per žiemą
O kol kas, kaip ir visi, laukiu nesulaukiu šilumos...“