Specialiai 15min.lt – būsimosios mokslų daktarės bei vienos pajėgiausių mūsų šalies sprinterių įspūdžiai iš Turino bei pamąstymai apie artėjantį vasaros sezoną. O jį Edita jau dabar vadina išskirtiniu...
 |
| Edita Kavaliauskienė |
„Tai buvo pirmasis uždarų patalpų Europos čempionatas, tačiau estafetę bėgu jau seniai. Žiemą man neblogai sekasi bėgti 300 metrų distanciją (Edita yra ir šios rungties Lietuvos rekordininkė – 38,11 sek.), būtent dėl to ir atsidūriau Turine. Man pačiai labiau prie širdies trumpesnės distancijos, tačiau šiuo atveju buvau tikra, kad nebėgsiu prasčiau už koleges. Stebuklų nesitikėjome – dalyvavo ir labai jauna Živilė Brokoriūtė, kurios geriausias laikas yra apie 58 sekundes, o norint rezultato, visos turi bėgti per 55–56 sekundes. Po finišo džiaugiausi, kad viskas pavyko – nubėgau net greičiau nei vasarą, tačiau dabar, kai permąstau bėgimą, manau, jog galėjo būti dar geriau – galėjau pirmą ratą įveikti greičiau. Tad kitą kartą, jei pasitaikytų galimybė dalyvauti tokiame čempionate, bandyčiau pasiruošimo etape dažniau bėgti 400 metrų.
Labai norėčiau grįžti į Turiną kaip turistė – mat per čempionatą beveik nieko ir nepamačiau. Estafetė buvo paskutinė čempionato rungtis, o aš nemėgstu blaškytis ir apžiūrinėti miesto prieš startą. Tačiau labiausiai patiko kalnai ir tas „nuostabus“ oras – atvažiavus jis buvo žiaurus: lijo, šalta, o kitą dieną jau švietė saulutė ir buvo 19 laipsnių šilumos.“
 |
| E.Kavaliauskienė |
Paklausta, kaip vertina žiemos sezono pasiekimus 60 metrų sprinto rungtyje, E.Kavaliauskienė sako: „Labiau mėgstu vasaros sezoną, išskyrus tas dienas, kai startuoti tenka lyjant ir pučiant stipriam vėjui. Man 60 metrų sprintas per trumpas – kad ir kaip man patiktų, trūksta jėgos. Todėl tenka dažniau bėgti ilgesnes distancijas, pavyzdžiui, 300 metrų.“
Lengvaatlečiai žiemos sezoną jau baigė ir pradeda pasiruošimą vasaros startams. Kokie jie bus E.Kavaliauskienei? „Šiuo metu sportuoju Kaune, tik laiko mažoka – dar dėstau LKKA bei studijuoju – šiemet ginsiu daktaro disertaciją. O po dviejų savaičių šalies rinktinės nariai jau rinksis į dviejų savaičių stovyklą Palangoje, tada ir prasidės tikrasis pasiruošimas vasarai. Deja, ekonominė situacija tokia, jog daugiau rimtesnių stovyklų kol kas nenumatoma, tenka veržtis diržus ir sportininkams. Tačiau man svarbu ne kur treniruojamasi, o kaip treniruojamasi – jei sportininkui sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, maitinimas ir jis gali tik sportuoti – to visiškai pakanka. Dar nesu galutinai apsisprendusi, kokios rungtys šiemet bus pagrindinės, tačiau tikiuosi, kad tai bus išskirtinis sezonas... Daugiau nieko nesakysiu – tai tik svajonės, kurių negalima sakyti garsiai. Vadinkite tai prietaru, tačiau aš juo tikiu.“
Pagrindinis šių metų lengvosios atletikos turnyras – pasaulio čempionatas Berlyne. Ar Edita mato save ten? „Kaip ir visiems lengvaatlečiams, pagrindinis tikslas yra Berlynas. Praėjusią vasarą su estafetės 4x100 metrų kvartetu dėl mažos klaidelės likome per žingsnį nuo Pekino, tad norėtųsi, jog šiemet pasisektų (priminsime, kad olimpiadose bei pasaulio čempionate estafečių rinktinės dalyvauja pagal sezono rezultatų vidurkį – Pekine startavo 16 pajėgiausių rinktinių, o Lietuvos kvartetas pagal sezono rezultatus buvo 17-as).“
Tad laukiame, kol tylios būsimosios mokslų daktarės E.Kavaliauskienės svajonės, „kurių garsiai sakyti negalima“, pasieks mus vasaros startų rezultatų pavidalu ir geromis žiniomis iš Berlyno.
