„Super, labai smagu, kad aukso medalis vėl važiuoja į Lietuvą. Pasaka. Nors aš šįkart ir paslydau, bet Mykolas viską kompensavo. Dėl to ir yra gerai važiuoti dviese į čempionatus“, – šypsojosi šeštas finale galiausiai likęs disko metikas (65,40 m).
M.Alekna auksą išplėšė pagerindamas Europos čempionatų rekordą (69,78 m) ir nustumdamas į antrą vietą planetos čempioną slovėną Kristjaną Čehą (68,28 m).
„Šypsausi tik dėl Mykolo sėkmės. Aš pats buvau nusiteikęs kovingai. Turėjau gerų metimų, bet labai sunkiai šįkart sekėsi sulįsti į sektorių. Ir pirmas metimas būtų garantavęs medalį, jeigu būčiau sutilpęs. Berods ketvirtas metimas irgi skrido toliau nei 67 metrai, pagal linijas, kurias rodė ant ekrano, būtų irgi medalis.
Bet ką? Prasileidau šiandien (smūgį) į kepenis ir tiek. Per daug norėjau gal? Reikėjo ramiau, paprasčiau“, – svarstė A.Gudžius.
„Reikia dabar atlaikyti tas rykštes, bausmes už tokį pasirodymą ir ruoštis kitiems startams. Gerai, kad Mykolo spindesyje šita mano nesėkmė net nesimatys“, – nusijuokė Europos čempiono karūną praradęs atletas.
31-erių A.Gudžius finale buvo antras vyriausias. 19-metis M.Alekna, priešingai – pats jauniausias. Sidabrą iškovojęs K.Čehas irgi labai jaunas – slovėnui tik 23-eji.
„Aišku, aš pats save spaudžiu su tokiais pasakymais, bet aš dar nepasiduosiu. Dar tikrai pasportuosiu ir grįšiu. Čia tikrai ne tas rezultatas, galiu toliau. Pirmas bandymas toks buvo, per apšilimą taip pat. Bet problema buvo su tilpimu į sektorių. Kiek žiūrėjau, tai ne tiek ir daug aš užmindavau. Porą centimetrų daugiausiai.
Nežinau, kodėl. Ta vėsuma gal blauzdas užtraukė, nesprogstu tiek, kiek reikia ir skauda šiek tiek. Bet sąlygos visiems vienodos. Matome, kad jaunimas duoda vaizdų ir tokiomis sąlygomis. Šaunu“, – tęsė 2018-aisiais Berlyne Europos čempionu tapęs lietuvis.
2020-ųjų žemyno pirmenybės dėl COVID-19 pandemijos buvo atšauktos, tad A.Gudžius šiemet gynė čempiono titulą.
Pasibaigus varžyboms lietuvis ilgokai bendravo su olimpiniu čempionu Danieliu Stahliu. Švedas taip pat liko be medalio – penktas.
„Pasikalbėjom, kad jaunimas išspardė mums užpakalius (juokiasi). Jei rimtai, abu svarstėme, kodėl mes šiandien tiek metėme. Aš asmeniškai per daug sulindau į techniką, per daug apie ją galvojau. Bandžiau tilpti į sektorių – tada trūko rezultato. Bandau mesti toliau – tada netelpu į sektorių. Danielis sako, kad jam – analogiška situacija.
Būna tokių dienų, kaip tyčia. Normalu. Su sąlygomis irgi – per kvalifikaciją turėjome daugiau nei 30 šilumos, o finale – mažiau nei 20. Čia irgi, kaip pasiseks. Su metais tas šilumos skirtumas jau jaučiasi.
Nors mes dar jauni, kaip žmonės, kaip sportininkai – jau brandūs. Visi tokie dalykai kerta per pasitikėjimą, tada save labai spaudi ir kartais perspaudi. Teisinkis nesiteisinęs, reikėjo mesti ir išeiti su medaliu ant kaklo“, – tvirtai nukirto A.Gudžius.
Juolab, kad bronzą tituluotiems švedams ir A.Gudžiui iš po nosies nušvilpė jokių didelių laimėjimų iki tol neturėjęs britas Lawrence‘as Okoye, pagerinęs asmeninį sezono rezultatą (67,14 m).
„Nustebino. Pasisekė. Visi sakome, kad pasisekė. Nutinka ir taip. Jis yra žvėriškai stiprus, bet tokį metimą, nežinau, gal vieną per penkerius metus užtaikė. Matėme, kad kiti metimai skriejo gerokai arčiau. Bet koks skirtumas, to vieno metimo ir užteko. Jis paėmė ir padarė, o mes ką dabar? Stovime ir žiūrime į jį su medaliu“, – dėstė A.Gudžius.
„Bet nėra ko ašaroti, kitais metais laukia pasaulio čempionatas, rugsėjo 8-ąją dar ir „Deimantinės lygos“ finalas. Nežinau, žiūrėsime, kiek čia dar spausti tą organizmą. Ruoštis dėl rezultato ar tik sudalyvauti. Matysime“, – pokalbį užbaigė lietuvis.
