Pristatome savo rungtyse į Europos čempionato šešetukus patekusių lengvaatlečių metus. Kurią palaikysite jūs?
Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
Taip gimė žvaigždė – populiarų Bradley Cooperio filmo pavadinimą galima taikyti ir Livetos Jasiūnaitės pasirodymui Europos čempionate. Berlyne šviesiaplaukė gražuolė operatorių kameras traukė ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl tolimų ieties metimų.
Vienas jų – 61,59 m – ant L.Jasiūnaitės kaklo atnešė ir bronzos medalį. O tada ją užklupo žiniasklaidos dėmesys, fotosesijos, įvairi nauja veikla, kartu išaugo ir lūkesčiai prieš Tokijo olimpines žaidynes.
„Metai buvo geriausi per visą karjerą, juos vertinu labai gerai – laimėjau bronzos medalį Europos čempionate. Įstrigo ir varžybos Minske (58,43 m), kadangi jos buvo labai aukšto rango – tarsi apšilimas prieš Europą. Lietuvos čempionatą taip pat labai gerai vertinu (61,53 m), nes po krūvio galėjau pasitikrinti kokioje būklėje esu“, – įsimintiniausius metų startus vardijo L.Jasiūnaitė.
Beje, šį sezoną toliau nei 61,50 m ietį sportininkė metė net keturis kartus – dukart Berlyne, po kartą Palangoje ir Uogrėje (Latvija), kur pasiekė asmeninį rekordą (61,61 m).
L.Jasiūnaitė tapo vos septinta lengvaatlete nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuriai pavyko pargabenti apdovanojimą iš suaugusiųjų Europos čempionatų. Nenuostabu, kad sportininkė tikisi tapti ir geriausia metų lengvaatlete.
„Manau, kad esu geriausia šių metų lengvaatletė, nes laimėjau medalį svarbiausiose varžybose. Ne tik mano metai buvo geri, bet medalis vis tiek šioks toks rodiklis. Smagu, kad daug sportininkų pasiekia aukštus rezultatus, dirbant atsiranda dar didesnis stimulas tobulėti“, – kolegų pasiekimais džiaugėsi L.Jasiūnaitė.
Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį)
Geriausiai 2017-ųjų Lietuvos sportininkei ir geriausiai pastarųjų dvejų metų lengvaatletei Airinei Palšytei 2018-ieji tapo išbandymų metais. Dėl sveikatos problemų šuolininkė į aukštį praleido žiemos sezoną bei dalį pasiruošimo vasarai etapo ir dalyvavo vos dviejose tarptautinėse varžybose.
Vis dėlto Europos čempionate lietuvė metė rimtą iššūkį varžovėms ir turėjo realią galimybę iškovoti dar vieną Senojo žemyno pirmenybių apdovanojimą. Tačiau Fortūna nusisuko: peršokusi 196 cm, tiek pat, kiek ir bronzą iškovojusi vokietė, A.Palšytė liko garbės pakylos papėdėje – ketvirta.
„Kiek praėję metai man buvo sėkmingi, tiek šie metai man buvo sunkūs. Buvo įvairių permainų, traumų ir kapanojimosi iš jų. Žiemos sezoną teko praleisti, nes prieš pirmas varžybas pradėjau jausti tam tikrus skausmus. Iš pradžių galvojau, kad dar pavyks atsistatyti iki pasaulio čempionato, bet sezono eigoje pamatėme, kad rizika yra per didelė. Tikėjomės, kad vasarai pavyks stipriau pasiruošti, bet skausmai niekur nedingo ir pavasarį nevykome į keletą treniruočių stovyklų“, – prisiminė A.Palšytė.
Išlipti iš sudėtingos situacijos šuolininkei padėjo prie jos komandos prisijungęs fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius.
„Jis kiek įmanoma padėjo atsistatyti ir pagal aplinkybes kuo geriau pasiruošti Europos čempionatui. Šiek tiek gaila, kad nepavyko užsikabinti medalio, bet reikia pasidžiaugti, kad nepaisant sunkumų, sugebėjau išsikapstyti ir sezonas nebuvo beviltiškas“, – šyptelėjo A.Palšytė.
O sezoną baigti pavyko skambia gaida: komercinėse varžybose Eberštadte (Vokietija) ji iškovojo pirmą vietą, pranokusi dvi Europos čempionato prizininkes bulgarę Mirelą Demirevą ir vokietę Marie Jungfleisch. Itin sudėtingomis oro sąlygomis lietuvė įveikė 194 cm aukštį.
„Tos varžybos yra laikomos labiausiai prestižinėmis šuolininkų į aukštį varžybomis pasaulyje. Ten pasiektų rezultatų vidurkiai yra labai aukšti, todėl ten dažniausiai susirenka patys geriausi šuolininkai. Tikrai labai blogomis sąlygomis, per liūtį, man pavyko tas varžybas laimėti – tai tikrai paglosto širdį“, – pergalinga sezono pabaiga džiaugėsi A.Palšytė.
Agnė Šerkšnienė (400 m, 200 m ir 4x400 m)
2014-aisiais Agnei Šerkšnienei Fortūnos šypsnio vis pritrūkdavo. Tada lietuvė kelis kartus pasikėsino į 400 m ir 200 m Lietuvos rekordus (nuo pastarojo skyrė vos 0,02 sek.), o Europos čempionate ji liko per plauką nuo finalo – devinta.
Vis dėlto pabaigti pradėtus darbus su kaupu pavyko šiemet – A.Šerkšnienė bėgo Europos pirmenybių finale Berlyne ir jame užėmė šeštą vietą (51,42 sek.), o šalies rekordus sumušė net septynis kartus. Nuo 2000-ųjų Agnei Eggerth priklausęs geriausias lietuvių 200 m rezultatas buvo pagerintas net 0,23 sek., o dar 1984-aisiais Dalios Matusevičienės užfiksuotas 400 m laikas – 0,13 sek.
„Labiausiai glosto širdį tie septyni rekordai. Norėjau bent vieno Lietuvos rekordo, o pavyko gerinti trijose rungtyse (200 m, 400 m ir 400 m uždarose patalpose – aut. past.) ir iš viso net septynis kartus. Tikrai labai gerai dėl to jaučiuosi“, – metais džiaugėsi bėgikė.
Beje, A.Šerkšnienė puikiai pasirodė ir kovą Birmingame (Didžioji Britanija) vykusiame pasaulio uždarų patalpų čempionate – tada ji pagerino du Lietuvos rekordus bei tarp geriausių planetos 400 m bėgikių finišavo septinta.
„Kai pradėjau pasiruošimą 2018-iems, sakiau, jog reikia įdėti visas pastangas ir daryti viską, ką galiu. Tikėjausi aukštų rezultatų, bet jie prasidėjo labai anksti, dar žiemos sezone – tai gal buvo kiek netikėta“, – prisiminė A.Šerkšnienė.
Sprinterė viliasi, kad aistruoliai ir specialistai žiūrės į viso sezono pasiekimus bei sėkmė ją lydės ir geriausios metų lengvaatletės rinkimuose.
„Konkurencija didelė kaip visada, retai rinkimuose būna aiški lyderė. Manau, kad yra renkamas sezono geriausias sportininkas, todėl tikiuosi, kad šiuose rinkimuose turiu šansų pasirodyti gerai“, – šyptelėjo A.Šerkšnienė.
Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas)
Dėl netikėtumo paklaikusios varžovių akys, jų trenerių gūžčiojimas pečiais ir užsienio televizijų komentatorių problema, kaip ištarti Europos čempionate nuo grupės atitrūkusios ir pirmoje pozicijoje žengiančios Živilės Vaiciukevičiūtės pavardę. 22-ejų lietuvė Berlyne finišo liniją kirto penkta, iškart po Lietuvos rekordą pasiekusios B.Virbalytės, pati pasiekusi šalies iki 23 metų geriausią pasiekimą.
Jaunosios ėjikės progresas tiesiog neįtikėtinas: 2016-aisiais pirmą kartą 20 km nuotolį ėjusi lengvaatletė netikėtai pateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, distanciją įveikusi per 1 val. 35 min. 33 sek. Pernai pasaulio čempionate Londone lietuvė nužingsniavo jau per 1 val. 31 min. 23 sek., o šiemet Berlyne – per 1 val. 28 min. 7 sek.
„Sezoną vertinu labai gerai, nes pagrindinėse varžybose pasiekiau geriausią savo rezultatą – tai yra visų metų tikslas. Tikėjau, kad galiu eiti ir iš 1 val. 30 min., nes treniruotės vyko gana sklandžiai, atlikau visus planuotus darbus“, – metais džiaugėsi Ž.Vaiciukevičiūtė.
Jaunosios ėjikės parodytas laikas viršija ir buvusį šalies suaugusiųjų rekordą (1 val. 29 min. 1 sek.), tačiau Berlyne rekordininke tapo ne ji, o pozicija aukščiau finišavusi B.Virbalytė.
„Lietuvos rekordą pasiekti buvo tikrai realu, tačiau pačiose varžybose nustebinau save, kad galiu eiti dar greičiau“, – sakė Ž.Vaiciukevičiūtė.
Iš kitų metų startų ėjikei labiausiai įsiminė pirmosios sezono varžybos Čekijos Podebradų mieste – ten lengvaatletė užėmė ketvirtą vietą, distanciją įveikusi per 1 val. 31 min. 53 sek.
„Pirmosios sezono varžybos visada įsimena, tai tarsi nauja pradžia. Be to, ten pasiekiau antrą geriausią savo rezultatą šiais metais“, – paaiškino Ž.Vaiciukevičiūtė.
Praėjusiais metais ėjikė metų lengvaatletės rinkimuose buvo trečia. Gal aukščiau palypėti jai pavyks šiemet?
Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas)
Idealūs metai – geriausiai 2015-ųjų Lietuvos lengvaatletei Brigitai Virbalytei 2018-ieji įsimins ilgam. Dešimtis įvairių rekordų per karjerą pasiekusi ėjikė trūkstamą uogą ant torto uždėjo Europos čempionate: Berlyne lietuvė pagerino olimpinio 20 km nuotolio šalies rekordą, nuo 2014-ųjų priklausiusį Neringai Aidietytei.
Europos čempionate B.Virbalytė distanciją įveikė per 1 val. 27 min. 59 sek. bei finišo liniją kirto ketvirta – nuo medalio ją skyrė 29 sekundės. Prieš tai, gegužę, lengvaatletė pasiekė istorinį rezultatą pasaulio komandiniame sportinio ėjimo čempionate, tapusi pirma lietuve, kuriai šiose varžybose pavyko prasibrauti į geriausiųjų dešimtuką (10 vieta – 1 val. 29 min. 2 sek.).
„Be abejonės, 2018-eji buvo mano karjeros metai. Tiek daug asmeninių rekordų, keli Lietuvos rekordai mane pačią labai nustebino. Galbūt buvau praradusi tam tikrą motyvaciją siekti aukštų rezultatų, nebetikėjau savimi ir tie pokyčiai mano gyvenime – naujas treneris – sugebėjo mane vėl motyvuoti“, – australui Brentui Vallance‘ui, su kuriuo dirba nuo praėjusio sausio, dėkojo B.Virbalytė.
Iki šių metų sportininkės asmeninis rekordas buvo lygus 1 val. 30 min. 20 sek. – jį ėjikė pagerino beveik pustrečios minutės. Beje, Berlyne pasiektas rezultatas tarptautiniu lygiu toks aukštas, kad B.Virbalytei jis būtų medalį garantavęs visuose pasaulio čempionatuose nuo 1999-ųjų, išskyrus praėjusias pirmenybes Londone.
„Tas rezultatas, kurį pasiekiau Europos čempionate, pranoko mane pačią. Net didžiausiose svajonėse negalvojau, kad būsiu 1 val. 27 min. ėjikė, – šypsojosi B.Virbalytė. – Sportininkai visą laiką svajoja, kad asmeniniai rekordai ateitų svarbiausiose sezono varžybose. Tai labai džiugina, kai tu dirbi ir sugebi save taip sukoncentruoti bei būti psichologiškai stiprus būtent svarbiausiame starte.“
Tapti geriausia Lietuvos lengvaatlete ėjikė nesitiki, bet ketvirta vieta ir nacionalinis rekordas jai atrodo pakankamai svarus argumentas atsidurti tarp prizininkių.
„Suvokiu, kad ketvirta vieta nėra medalis, bet jei būčiau iškovojusi bronzą su Lietuvos rekordu, būčiau neabejotina favoritė. Vertinu realiai – esu verta patekti tarp prizininkių, bet ar esu verta nugalėti, spręsti ne man“, – sakė B.Virbalytė.
