Airinė Palšytė
A.Palšytė atrankoje pasirodė tobulai. Lietuvė pirmaisiais bandymais įveikė 1,80 m, 1,85 m 1,89 m ir 1,92 m aukščius.
1,92 m yra naujas geriausias A.Palšytės sezono rezultatas ir finalo normatyvas. Pirmuoju bandymu jį pasiekė tik trys sportininkės. Šalia lietuvės rikiuojasi čekė Michaela Hruba ir ispanė Ruth Beitia. Bulgarė Mirela Demireva normatyvą įveikė antruoju bandymu.
„Viskas pagal planą. Danga yra visai nebloga, prie jos galima priprasti ir tikėtis dar geresnių šuolių. Dabar reikia kuo greičiau atsistatyti iki finalo, nes dažniausiai po kvalifikacinių varžybų būdavo poilsio diena, o šį sykį finalas vyks jau sekančią dieną. Tikiuosi, kad finale bus tik geriau“, – lengvo „pasivaikščiojimo“ atrankoje nesureikšmino A.Palšytė.
Šį sezoną geriausias A.Palšytės rezultatas buvo 1,90 m, tačiau per savo karjerą ji yra įveikusi 1,98 m aukštį. Pagal šį rodiklį tarp atrankos dalyvių ji nusileidžia tik vokietei Marie-Laurence Jungfleisch, kroatei Anai Šimič (1,99) ir ispanei Ruth Beitia (2,02).
„Geriausią sezono rezultatą pasiekiau tik šiandien, nors ir per treniruotes buvo galima tikėtis kažko panašaus. Nežinomybės prieš startą tikrai nebuvo, mačiau, kaip sekasi treniruotėse, o ir Lietuvos čempionate 195 cm bandymai buvo geri“, – sakė trečią kartą į Europos čempionato finalą patekusi A.Palšytė.
Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms besirengianti šuolininkė į aukštį yra viena iš realiausių Lietuvos rinktinės pretendenčių į medalius.
„Stengiausi nežiūrėti, kas vyksta kituose sektoriuose. Susikaupiau ties savo rezultatais, savo šuoliais ir nesiblaškiau į šalis, – tikino A.Palšytė. – Šį sezoną pagrindinės favoritės, su kuriomis susitikdavome Deimantinės lygos varžybose, tikrai neblizga ir šoka tik po 190-195 cm. Tai nėra stebuklingi rezultatai, visi ruošiasi Rio, o Amsterdamas yra tarpinė stotelė.“
A.Palšytė garbės pakylos papėdėje liko jau dvejose aukščiausio rango varžybose – 2015 metų Europos uždarų patalpų bei 2016-ųjų pasaulio uždarų patalpų čempionatuose.
Zinaida Sendriūtė
Patyrusi disko metikė atranką pradėjo A grupėje. Finalo normatyvas buvo 58 metrai. Z.Sendriūtė trečiuoju bandymu diską nusviedė 58,88 m ir užsitikrino vietą finale.
Pirmuoju bandymu lietuvės diskas skriejo 57,47 m, antruoju – 56,97 m.
Z.Sendriūtė šį sezoną diską yra sviedusi 60 metrų, jos geriausias karjeros rezultatas – 65,97 m.
Rytis Sakalauskas
Vyrų 100 metrų atrankos varžybose pasirodė Lietuvos sprinteris R.Sakalauskas.
Trečiame atrankos bėgime Rytis Sakalauskas finišavo per 10,37 sek. ir buvo ketvirtas. Šio rezultato užteko patekti į pusfinalį.
Į pusfinalį pateko užėmusieji savo bėgimuose 1-3 vietas bei dar keturi bėgikai su geriausiais laikais.
„Šiek tiek suklupau, tad džiaugiuosi, kad patekau. Bėgosi išties neblogai, starte sureagavau puikiai, o finišas buvo tikrai neblogas. Dabar tikiuosi parodyti savo geriausią rezultatą pusfinalyje, – džiaugėsi R.Sakalauskas. – Ar iš vėžių neišmušė kluptelėjimas starte? Neišmušė, bėgdamas ne apie tai galvoji. Gal kokią tūkstantąją ir praradau.“
Lietuvio geriausias sezono rezultatas yra 10,29 sek. Asmeninis R.Sakalausko rekordas – 10,14 sek.
Edis Matusevičius
Amsterdamo širdyje – Muziejaus aikštėje – vykusios eieties metimo atrankos varžybose lietuvis geriausiu trečiu bandymu įrankį numetė 77,86 m ir užėmė 21 vietą. Pirmasis E.Matusevičaus metimas nuskriejo 76,64 m, antrasis – 76,15 m.
„Rezultatas netenkina, jei būtų 80 metrų, tai dar dar... Pastaruoju metu buvome pradėję „gaudyti“ 83 metrus, dalyvavome varžybose nepailsėję ne meistriškumu, o valia, – sūnaus pasirodymą apibendrino jį treniruojantis Edmuntas Matusevičius. – Birželio 19 diena buvo paskutinė, kada Edis galėjo normaliai mesti ietį, nes po to kankino krūtinės-peties skausmai. Per daug užsiplėšėme...“
Edis Matusevičius tapo jauniausiu kada nors Europos čempionate dalyvavusiu Lietuvos lengvaatlečiu vyru. Ieties metiko tėvas spėliojo, kad ne pačiam sėkmingiausiam pasirodymui įtakos galėjo padaryti ir patirties stoka.
„Vis dėlto Europos čempionatas. Pirmą kartą išgirdau, kad Edis jaudinasi, anksčiau to nėra buvę. Tas perėjimas į suaugusiųjų oficialiose varžybose ir nevisiškai pasiruošimas davė savo. Ar prieš metus būčiau nusivylęs tokiu rezultatu, kokį pasiekėme šiandien? Gal ir ne“, – sakė Edmuntas Matusevičius.
Eglė Balčiūnaitė
Moterų 800 m bėgimo atrankos varžybose Eglė Balčiūnaitė užėmė 31 vietą. Distanciją ji įveikė per 2 min. 8,14 sek. bei nuo paskutinės kelialapį į pusfinalį iškovojusios vokietės Christinos Hering atsiliko kiek daugiau nei 2 sekundėmis.
Tame pačiame bėgime kaip ir lietuvė bėgo vienintelė Rusijos sportininkė Europos pirmenybėse Julija Stepanova. Dopingo problemas tėvynėje atskleidusi rusė dalyvavo kaip nepriklausoma bėgikė. Tiesa, sportininkei finišo pasiekti nepavyko.
Geriausią laiką atrankos bėgimuose užfiksavo prancūzė Renelle Lamote – 2 min. 1,6 sek.
Jogailė Petrokaitė
Moterų šuolių į tolį atrankos varžybose Jogailė Petrokaitė nušoko 6,17 m bei užėmė 23 vietą. Šį rezultatą sportininkė pasiekė antru bandymu, tuo tarpu pirmo ir trečio bandymo metu lietuvė užmynė atsispyrimo lentelę.
„Šuoliai buvo neblogi, turint galvoje, kaip jaučiausi pastarąjį mėnesį po tokio ilgo sezono. Net nenoriu matyti prastesnių rezultatų nei 6,20 m, bet nieko, nesu labai nusivylusi ir džiaugiuosi, kad baigėsi sezonas, – sakė J.Petrokaitė. – Žinoma, kad vertėjo vykti į Europos čempionatą, norėjosi sudalyvauti tokio rango varžybose. Pritrūko sėkmės, tad jausmai dvejopi.“
Toliausiai atrankoje nušoko serbė Ivana Španovič – 6,90 m. Iki finalo J.Petrokaitei pritrūko 29 cm.
Giedrė Kupstytė
Kita Europos čempionato debiutante Giedrė Kupstytė rutulio stūmimo atrankoje užėmė 24 vietą – 15,63 m. Norint dalyvauti finale sportininkei reikėjo gerinti asmeninį rekordą: 12-a likusi britė Rachel Wallader rutulį nustūmė 16,86 m.
„Geras jausmas dalyvauti tokiose varžybose. Nustūmiau ne tiek, kiek tikėjausi, bet nematau reikalo verkti. Motyvacijos šios varžybos tikrai pridėjo, esu dalyvavusi Universiadoje, net skirtumas tarsi diena ir naktis. Su este juokavome, kad kita olimpiada bus mūsų, – nusijuokė G.Kupstytė. – Ryte jaučiau įtampą, bet vakare jau norėjosi dalyvauti. Buvo nerealu stumti prie tiek daug žmonių, bet viskas tiesiog taip susidėjo – apšilimas ne toks, Lietuvoje varžybos trunka pusvalandį, o čia beveik dvi valandas.“
Istorija
Pastarąjį kartą ant garbės pakylos Europos čempionate Lietuvos lengvaatlečiai kopė prieš ketverius metus Helsinkyje (Suomija). Tąkart sidabro medalį iškovojo šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys, o bronzos – sprinterė Lina Grinčikaitė. Abu sportininkai išbandys jėgas ir Amsterdame, kur sieks ir olimpinių normatyvų.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos lengvaatlečiai Europos čempionatuose iškovojo šešis medalius – 1 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos.
Didžiausią kolekciją – visų trijų prabų medalius – iškovojo disko metikas Virgilijus Alekna (2006 m. – auksas, 2002 m. – sidabras ir 1998 m. – bronza).
