Padauguvos kaime netoli Vilkijos užaugęs disko metikas šią savaitę galingais delnais karštai plojo Laurai Asadauskaitei, kai Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jai dovanojo naujutėlį „Lexus RX 450h“.
30-mečio galvoje vėl prabėgo mintis, kad šalia galėjo stovėti ir jis. A.Gudžius buvo laikomas favoritu laimėti medalį Tokijo olimpiadoje.
„Sunku prisiminti...“, – giliai atsiduso be vieno centimetro dvimetrinis Lietuvos ąžuolas.
Dovanų gavo ir jis. Kuponą (nuo 1 iki 5 tūkst. eurų) už 6 vietą Tokijo olimpinėse žaidynėse.
„Aišku, malonu, kad pagerbia. Įvertina, – čia pat pridūrė visada iškalbus ir atviras atletas. – Bet visi žinome, kad man ši olimpiada nebuvo tokia, kokia turėjo būti.“
„Sunku vėl tą patį kartoti. Tuos pasiteisinimus dar sykį vardinti“, – net neklaustas į prisiminimus apie Tokijo olimpiadą leidosi A.Gudžius.
„Tiek visko išsakiau, žinote, vėl savęs užkasinėti, manau, nebereikia“, – pats save netrukus sustabdė Lietuvos disko metimo lyderis.
Olimpiniai metai jam ir vėl buvo tarsi prakeikti.
2012-aisiais pasaulio jaunimo čempionas į Londono olimpiadą neišvyko, nes diską tada dar mėtė ir legendinis Virgilijus Alekna. Kadangi jis turėjo A normatyvą, tokio paties reikėjo ir A.Gudžiui. B normatyvas netiko.
2016-aisiais Rio de Žaneire A.Gudžius jau buvo viena didžiausių Lietuvos vilčių. Bet ruošiantis olimpiadai jam dukart lūžo pėda. Užsispyręs padauguvietis nenuleido rankų ir treniravosi net su viena sugipsuota koja. Ryžtas galiausiai atsipirko. Jis pateko į olimpinių žaidynių finalą, bet ten liko 12. Aukštas pasiekimas. Bet – ne pačiam A.Gudžiui.
Viltis laimėti olimpinį medalį teko atidėti 4-eriems metams. Užklupus pandemijai – ir dar vieniems. Lyg tyčia – ruošiantis olimpiadai ir vėl prasidėjo traumos bei nelaimės. Net, atrodytų, nekaltas erkės įkandimas baigėsi Laimo liga ir ilgu antibiotikų kursu, išvarginusiu tvirto sudėjimo galiūną. Tokijo žaidynių finale jis užėmė 6 vietą.
„Pasakysiu pusiau juokais, pusiau rimtai. Nuo Rio de Žaneiro man pavyko pagerinti šešias pozicijas. Tikiuosi, kad Paryžiuje dar pagerinsiu šešias“, – olimpiniame Tokijo stadione tada šyptelėjo A.Gudžius.
2024-ųjų žaidynės Paryžiuje lietuviui gali būti ir paskutinis tvirtas šansas sugriebti gyvenimo svajonę. 2028-aisiais Los Andžele jam bus jau 37-eri.
Tačiau taip toli A.Gudžius dar negalvoja. Pirmiausia jam reikėjo susitaikyti su pačiu savimi. Didžiausiu savo kritiku.
„Manau, jau išlipau iš tos duobės. Nusipurčiau, nusikračiau olimpiados likučius ir kitą mėnesį jau pradėsime intensyvų pasiruošimą kitam sezonui“, – atviravo nuo mažų dienų Vaclovo Kidyko ugdomas atletas.
„Negali taip žiūrėti, kad kiekvienas pralaimėjimas yra tragedija. Iš klaidų reikia pasimokyti. Aišku, geriau tokių pamokų daugiau niekada nebūtų“, – vylėsi disko metimo žvaigždė.
Mokytis iš klaidų ir semtis stiprybės iš užklupusių negandų A.Gudžius moka. Didžiausias gyvenimo pergales jis iškovojo būtent po tų prakeiktų olimpinių metų 2016-aisiais, kai jam dukart lūžo pėda.
Tada padauguvietis grįžo su trenksmu. Laimėjo visus svarbiausius turnyrus iš eilės – pasaulio, Europos čempionatą ir prestižinę „Deimantinę lygą“.
Tą patį A.Gudžius dabar viliasi pakartoti ir 2022-aisiais.
„Laukia tikrai svarbus sezonas. Europos ir pasaulio čempionatas, – į ateitį žvelgė atletas. – Tikiuosi, kad kitąmet traumos jau aplenks. Nebebus tokių cirkų, kokių buvo prieš olimpines žaidynes.“
„Grįšiu taip, kaip turiu sugrįžti. Kaip sugrįžau 2017 metais“, – tvirtai pokalbį užbaigė Lietuvos disko metimo lyderis.
