Pasaulio čempione tapusi Kenijos bėgikė Ruth Chepngetich (2:32:43) bėgo tik 20 sekundžių greičiau už M.Bytautienės asmeninį rekordą (2:32:28).
Sidabrą iškovojo Bahreino atstovė Rose Chelimo (2:33:46), o bronzą – Namibijos bėgikė Helalia Johannes (2:34:15). Aukščiausiai iš europiečių pakilo baltarusė Volha Mazuronak, užėmusi penktą vietą.
Tuo pačiu metu, kai nusprendė iš kovos pasitraukti Monika, neįgaliojo vežimėliais iš trasos vežė vieną bėgikę po kitos. Iš viso maratono neįveikė trečdalis bėgikių – 23 dalyvės iš 68 startavusių.
Lietuvei personalo pagalbos neprireikė, bet ji suprato, kad daugiau kęsti nebegali.
„Iki atvažiuojant galvojau, kad bus karšta. Kai atvažiavau... Tiesiog nesuvokiamai karšta. Jau po 3–5 kilometrų supratau, kad nieko nebus. Tik galvojau, kiek išbėgsiu. Jau šoną pradėjo spausti, galvą spaudžia, spaudimas pakilo. Nebegalėjau daugiau. Ne tai, kad nukrisčiau ir apalpčiau, bet ne man. Išbandžiau Dohos karštį“, – žliaugiant prakaitui kalbėjo pasaulio čempionato debiutantė.
Daug pasaulio lyderių Dohoje nepasirodė. Savo sprendimo atvykti po finišo gailėjosi ir lietuvė: „Gal nebūčiau norėjusi šito eksperimento. Nemanau, kad tokiomis sąlygomis turėtų vykti maratonai. Aš treniruojuosi maratonui, bet ne tokiam maratonui. Nežinau, kaip čia pasiruošti. Nežinau, kam gali būti palankios tokios sąlygos. Gal kas gyvena tokiomis sąlygomis. O aš gyvenime tokio karščio nejaučiau. Neteko. Teko bėgti Tailande ar Kretoje, bet čia yra kažkas vou.“
Dar prieš startą organizatoriai pripažino, kad Dohoje nebus jokių rekordų, o lyderėmis bus palankiomis sąlygomis pasinaudojusios afrikietės ir azijietės.
M.Bytautienė irgi suprato, kad rezultato nebus, bet vylėsi finišuoti: „Gaila darbo. Jis nebūtų atsipirkęs rezultato prasme, o dabar net nefinišavau. Pyktį jaučiu ant situacijos. Reiktų ant savęs, bet savęs visada pagailime. Gailiuosi, kad nepabaigiau, o kad atvažiavau. Galbūt nereikėjo šitos patirties. Nebuvau psichologiškai pasirengusi tokiam karščiui.“
Maratoninkės treneris, praeityje treniravęs ir Živilę Balčiūnaitę, kuri karjerą baigė po dopingo skandalo, Romas Sausaitis Tarptautinei lengvosios atletikos federacijai IAAF skyrė riebesnius žodžius.
„Reikėjo perkelti pasaulio čempionato maratoną į Berlyną. Ten jis kaip tik vyksta. Dabar organizatoriai nesigaili žmonių, negalima taip tyčiotis iš žmonių. Visi neperneša karščio. Žinome, kad juodiesiems yra pranašumas. Bet jie padarė dvigubą pranašumą – ir karštį, ir naktį. O po to lieka dvi dienos iki maratono, jie svarsto, kodėl taip karšta, gal reikėjo perkelti? Kur jūs buvote ketverius metus? Čia kalčiausia IAAF. Tegul pasimoko. Dar mirties sulauktų, tai būtų finalas visiškai. Teisingas organizatorių atžvilgiu“, – niršo maratonininkės treneris.
