– „Kauno maratone“ laimėjote 2014 ir 2015 metais. Jums priklauso ir šio, birželio 12 dieną jau ketvirtą kartą vyksiančio renginio trasos rekordas. Kaip ruošėtės šiems startams?
– Maratonus bėgiojau jau gerokai ankščiau prieš šias varžybas. Dar 2008 metais buvau tapęs Lietuvos maratono čempionu, 2010 metais pasiekiau savo asmeninį rekordą. Poznanėje trasą apibėgau per 2:20:46. Tačiau tais pačiais metais, neįvertinęs savo jėgų, nuo per didelio fizinio krūvio, gavau traumą ir rimtus startus teko atidėti. Todėl bėgimas 2014 metų „Kauno maratone“, kuomet pasiekiau pirmąją savo pergalę po šios pertraukos, buvo tarsi asmeninis sugrįžimas į šią distanciją. 2:28:18 sekundžių laikas maratono distancijoje palyginus nebuvo aukštas, tačiau to pakako pasiekti naują trasos rekordą. Pernai viskas buvo kitaip.
Ilgai ruošiausi maratonui ir tikėjausi pagerinti savo paties rekordą, bet jau prieš kelias dienas iki renginio buvo aišku, kad tai padaryti bus itin sunku. Buvo karšta ir tvanku bėgti, o šios oro sąlygos nėra tinkamos bėgimui. Tačiau oro sąlygos nuo mūsų nepriklauso. Visi bėgikai varžėsi tomis pačiomis sąlygomis, toje pačioje distancijoje ir, nors rezultatas buvo žemesnis nei 2014-ųjų, distanciją įveikiau tik per 2:39:30 ir vėl pavyko atbėgti pirmam ir laimėti.
– Kuo ypatingas pasiruošimas maratono distancijai?
– Kad būtų pasiektas norimas rezultatas, reikia atsižvelgti į daugelį detalių. Tam reikalingos ilgos ir alinančios treniruotės, trunkančios pusę metų ar net ilgiau. Todėl dalyvavimas maratono distancijoje visą šį pasiruošimo laikotarpį tarsi pastato ant kortos – arba bus pasiekta pergalė, arba ne. Dalyvaujant trumpesnėse, 10, 5 kilometrų ar kitose, distancijose vėl išbėgti į trasą galima jau po savaitės. Bėgant 42 kilometrus to padaryti nepavyks. Tuomet vėl reikia laukti kito maratono, tikėtis gerų oro sąlygų, treniruotis ir paruošti save psichologiškai.
– Ar ilgai bėgiojate ir kodėl būtent maratonas?
– Aktyviai sportuoti pradėjau 12 klasėje, kai kūno kultūros mokytojas pamatė manyje potencialą būtent šiai sporto šakai. Nuo tada, ilgesniam laikui nebuvau apleidęs bėgimo. Kai buvau jaunesnis, ėmiausi trumpesnių distancijų – bėgimą 800 metrų ar kilometro ilgio trasose. Vėliau pamažu didinau fizinį krūvį ir dalyvavau varžybose, kuriose nubėgdavau 3 ar 5 kilometrus. Baigus studijas, kuomet neliko galimybės treniruotis stadionuose ar maniežuose, nusprendžiau pradėti dalyvauti maratono distancijose. Žinoma, anksčiau nebuvo tiek daug bėgimo renginių ir maratonų pasiūlos, todėl reikdavo ieškoti, kur galėčiau sudalyvauti. Dabar situacija yra žymiai pasikeitusi. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be bėgimo. Tai man įaugę į kraują. Būna dienų kai norisi poilsio, nes ruošimasis maratonui išvargina tiek fiziškai, tiek psichologiškai,bet man patinka treniruotis ir siekti tikslo, tad kelias dienas pailsiu ir vėl norisi imtis šios veiklos.
– Kaip atrodo paskutinės savaitės ir dienos prieš startą?
– Jau kelias savaites prieš maratoną treniruotės nebūna tokios intensyvios, ilgos ir varginančios. Ir pati žmogaus būsena pasikeičia – atsiranda daugiau minčių apie maratoną, galimus orus. Tampi irzlesnis įvairioms smulkmenoms. Tiems, kurie siekia rezultato, o bėga ne tik malonumo vedini, tenka pakovoti su savimi, susidėlioti įvairias kylančias ir trukdančias mintis galvoje. Tuomet prasideda šventės laukimas, kai sau ir visiems susirinkusiems galėsi parodyti, ką sukaupei treniruočių metu. Prieš patį startą asmeniškai neturiu jokių ritualų, galinčių man padėti laimėti. Per pasiruošimo treniruotes stengiuosi nuoširdžiai dirbti ir padaryti maksimaliai viską, ką galiu.
– Ar labai svarbi konkurencija bėgimo metu? Šiemet į renginį jau užsiregistravo nemažai pajėgių bėgikų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.
– Mano manymu, kiekvienas turime bėgti asmeninį savo maratoną. Tai tikslas, kurio ilgai laukėme ir individualiai ruošiamės jam. Kita vertus, trumpesnėse distancijose, kuo daugiau panašesnio pajėgumo sportininkų – tuo geriau. Grupėje visada lengviau bėgti. Jei maratono distancijoje irgi yra panašaus pajėgumo sportininkų, tuomet lengviau iškęsti tokią varginančią distanciją ne vienam. Tačiau, jei pajėgumo ir pasiruošimo skirtumas yra didelis, tikrai nevertėtų stengtis bėgti su kitais. Maratono distancijai būdingas fizinis perdegimas. Jei pirmoje bėgimo pusėje neįvertinamos fizinės jėgos, likusi trasos dalis bus tikra kančia ir tokiu atveju tikrai nebus pasiektas joks laimėjimas. Dalyvaudamas maratone neseku kitų bėgikų planų. Stengiuosi padaryti maksimaliai tiek, kiek priklauso nuo manęs pačio ir tinkame nusiteikti šiai distancijai.
– Šiais metais „Kauno maratono“ metu vyks ir maždaug po 50 metų pertraukos grįš Lietuvos maratono čempionatas. Ką manote apie šią iniciatyvą?
– Sužinojęs šią naujieną nudžiugau – tai bus papildomas stimulas dalyvauti. Smagu, kad „Kauno maratono“ mastas plečiasi ir renginys tampa vis solidesnis. Bėgti visos Lietuvos maratoną savame mieste bus išties puiku. Taip pat skaičiau, kad šiais metais „Kauno maratono“ nugalėtojas bus apdovanotas išskirtine nugalėtojo taure. Tai taip pat puiki iniciatyva, galėsianti priminti ateinančioms kartoms apie miesto bėgikus ar sudominti nesusijusius su sportu žmones.
– Šių metų „Kauno maratonas“ ypatingas ir jums, nes jis vyks per jūsų gimtadienį. Ar dėl to kaip nors ypatingai ruošitės bėgimui?
– Mano gimtadienis visuomet prasilenkia keliomis dienomis nuo „Kauno maratono“ dienos, tačiau šiais metais data sutapo. Todėl šių metų renginys man tapo ypatingas. Juokaudamas sakau, kad į mano gimtadienio šventę susirinks tikra gausybė žmonių. Tarp bėgikų kalbama, kad reikia nubėgti tiek kilometrų, kiek metų tau sukanka, bet ypatingai šiai progai nesiruošiu – švęsiu bėgdamas maratono distanciją. Kol kas, pavyko įvykdyti pasiruošimo planus, todėl tikiuosi pakovoti ir dėl trečio titulo. Tai ir bus didžiausia šventė man.
– Ko palinkėtumėte maratone dalyvausiantiems bėgikams?
– Kad ir kokią distanciją būtumėte pasirinkę, tinkamai įvertinkite savo jėgas, o renginio dieną parodykite, kaip pasiruošėte ir ką sukaupėte. Linkiu, kad džiugiai sulauktumėte savo starto ir jis išliktų Jūsų atmintyje su geriausiais prisiminimais.
„Kauno maratonas“ – jau birželio 12 dieną.
Birželio 12 dieną, Kauno rotušės aikštėje vyks „Kauno maratonas 2016“. Didžiausiame vasaros bėgime Lietuvoje tikimasi sulaukti bene 7 tūkstančių dalyvių. Sportininkai rungsis maratono, Kauno „Akropolio“ pusmaratonio, „Švyturio Balto nealkoholinio“ 10 km, Akademinės Kredito Unijos 5 km, „PRISMA“ šeimų bėgimo 1,5 km distancijose. Renginio metu paaiškės Lietuvos maratono čempionato nugalėtojas. Renginio dalyviams atiteks ir išskirtiniai medaliai.
