Skirtingos paskatos, nevienodos ir pasekmės
Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas atkreipia dėmesį, kad judėjimas ir sportas įvairių žmonių gyvenimui vaidina skirtingus vaidmenis, ir tai turi skirtingos įtakos sveikatai.
„Skirčiau keturias žmonių kategorijas: visiškai fiziškai neaktyvūs, sportuojantys mėgėjiškai, profesionalūs sportininkai ir sportuojantys dėl savęs“, – sakė S.Paliūnis.
Kineziterapeuto vertinimu, visiškai fiziškai neaktyvūs žmonės savo sveikatai daro pačią didžiausią žalą. Sportuojantys mėgėjiškai paprastai pasižymi geresne sveikata, o jei sportuojama reguliariai bei prižiūrint treneriui ir kineziterapeutui, galima pasiekti gerų rezultatų. Profesionalams tenkantys fiziniai krūviai, deja, nieko bendro su sveikata neturi. Jų kūnai, kaip ir bet kuris intensyviai naudojamas daiktas, susidėvi greičiau. Sveikiausiųjų grupei priskirtini asmenys, kurie sportuoja dėl savęs nesiekdami aukštų sportinių rezultatų. Pastarųjų tikslas yra puoselėti savo sveikatą: pasiekti tam tikrą aerobinį pajėgumą, kuris leidžia efektyviai dirbti širdies kraujagyslių sistemai, subalansuoti skeleto-raumenų sistemą. Tai padeda mažinti traumų, skausmų tikimybę ir traumatizmą senatvėje.
„Kūno sudėtis irgi turi įtakos sveikatai. Tiek nutukęs, tiek per liesas žmogus yra rizikos grupėse“, – priminė sporto klubo „Alfa Steps“ įkūrėjas.
Susigadinti sveikatą galite ir bėgiodami
Bėgiojimas ar baseino lankymas daugeliui žmonių tapo kasdieniu įpročiu, tikint, kad tai visais atvejais turi teigiamos įtakos sveikatai. Deja, S.Paliūnio vertinimu, toks požiūris nėra pagrįstas.
„Klaidinga manyti, kad plaukimas yra sveika sporto šaka. Jeigu tu moki teisingai plaukti – tada taip, plaukiojimas bus į naudą, tačiau jeigu nemoki, gali pasiekti visiškai priešingų rezultatų. Neretai vyresnės kartos gydytojai rekomenduoja plaukimą esant nugaros skausmams, bet jei nemoki plaukti, plauki išsirietęs, tai gali netgi išprovokuoti skausmus“, – aiškino kineziterapeutas.
Kitais atvejais plaukimas nors ir nesugadins sveikatos, bet jos ir nepataisys. S.Paliūniui žinomas atvejis, kai buvo manoma, kad plaukimas padės vaikui, kuriam buvo nustatyta gana didelio laipsnio skoliozė – buvo laukiama, kad plaukimas padės ištiesinti stuburą. Deja, treneris pastebėjo, kad net ir po pusmečio vaiko kūnas liko toks pat kreivas, nes vaikas tiesiog prisitaikė, kaip jam, net ir būnant kreivam, plaukti tiesiai. Su kineziterapeuto priežiūra būtų buvę galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų.
Bėgimas irgi yra geras sportas – stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, didina ištvermę, aerobinį pajėgumą. Vis dėlto bėgti taisyklingai moka vienas iš dešimties. „Jeigu bėgsi netaisyklingai, tai anksčiau ar vėliau susidursi su skeleto-raumenų sistemos problemomis – jas išduos čiurnų, kelių, raumenų, nugaros skausmai“, – aiškina Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutas.
Patyrusio kineziterapeuto, dirbančio su sportininkais, konsultaciją S.Paliūnis lygina su automobilio technine apžiūra – abu šie veiksmai užtikrina saugumą – vienu atveju sportuojant, kitu – vairuojant.
Dėl geros emocijos verta rizikuoti?
„Fizinės sveikatos požiūriu tie, kurie sportuoja puoselėdami sveikatą, laimi daugiausia. Vis dėlto sportuojama ne vien dėl fizinės sveikatos. Juk tam tikros sporto šakos – pavyzdžiui, krepšinis, futbolas, tenisas – padeda emociškai persikrauti. Tačiau tokios sporto šakos pasižymi traumų rizika. Pabandykite šių sportininkų paklausti, ar jie patyrė didesnių ar mažesnių traumų – visi jie prisipažins turėję“, – pastebėjo S.Paliūnis.
Pasak kineziterapeuto, krepšinį ar tenisą žaisti pasirinkę žmonės dažniausiai puikiai supranta rizikuojantys, tačiau toks jų pasirinkimas.
„Kokią sporto šaką pasirinkti – tai panašu į klausimą, kaip išsirinkti savo antrąją pusę. Be pliusų, tenka rinktis ir minusus. Todėl ir sportas turi patikti tiek, kad su visom rizikom liktų patrauklus. Kita vertus, gerai pasiruošus traumų rizika žymiai sumažėja“, – aiškino kineziterapeutas.
Svarbu ir kūno sudėtis, ir charakteris
Medicinos mokslo pagrindais veikiančio sporto klubo įkūrėjas taip pat išskyrė keletą aplinkybių, kurios gali turėti įtakos renkantis sporto šaką.
„Jeigu turite didesnį kūno svorį, tai nevertėtų rinktis bėgioti, kol svoris netaps normalus, nes didelės apkrovos sąnariams bėgiojant nebus sveika“, – aiškino S.Paliūnis.
Pasirinkimą gali lemti ir charakteris – vieniems labiau patinka komandinis, kitiems – individualus sportas – kas nors iš lengvosios atletikos sporto šakų. „Alfa Steps“ inicijuotas tyrimas taip pat atskleidė, kad kai žmonės renkasi, kur sportuoti, tai vienas iš pagrindinių kriterijų yra gyvenamoji arba darbo vieta. Turi įtakos ir darbo ritmas bei gyvenimo būdas – vieni mėgsta ryte energijos įsikrauti, kitiems labiau tinka pietų laikas, kai pasportavęs grįžti į darbą atsinaujinęs.
Esame linkę pervertinti savo jėgas
Kineziterapeutas taip pat atkreipia dėmesį, kad nemažai sportuoti pasirinkusių žmonių yra linkę pervertinti savo jėgas, pavyzdžiui, beveik nesitreniravę, nepasiruošę nusprendžia bėgti maratoną. Kai skeleto-raumenų ir širdies ir kraujagyslių sistemos nebūna paruoštos, toks maratonas gali baigtis ne tik traumomis, bet ir mirtimi – tokių atvejų yra ne vienas.
„Nors nelabai norisi būti kategoriškam, bet apie tai, ar esate pasiruošęs sportuoti, gali pasakyti tik specialistas. Čia reikalingi du „taip“: sporto gydytojo ir kineziterapeuto. Pirmasis patikrina širdies ir kraujagyslių sistemą, vidaus organų veiklą, ištiria kraują – visa tai galima būtų pavadinti varikliu ir degalų sistema. Tuo tarpu kineziterapeutas pasakys, ar skeleto-raumenų sistema, kuri yra tarsi kėbulas automobiliui, atlaikys jūsų pasirinktą krūvį“, – sakė S.Paliūnis.
