JAV bėgikė 2012-aisiais Londono žaidynėse buvo laikoma ryškia favorite 400 m barjeriniame bėgime. Bet finale ją netikėtai 0,07 sek. aplenkė rusė Natalija Antiuch.
Finišavusi antra ir atsiėmusi sidabro medalį, ji neteko milijonų dolerių dėl reklamos sutarčių.
„Man grįžus namo, visi mane palaikė. Bet rėmėjai man nebebuvo dosnūs“, – bendraudama su ESPN sakė L.Demus.
Bet jai dar labiau nei pinigai rūpėjo pripažinimas. Ji tikėjo, kad buvo geriausia ir nenorėjo pripažinti, kad liko tik antra. Sidabro medalį ji laikė stalčiuje, o kartais pričiupdavo kažkurį iš keturių savo sūnų žaidžiant su juo tarsi žaislu.
„Neprisiverčiau didžiuotis tuo, kas nebuvo mano tikslas. Buvau labai nusivylusi, kai kirtau finišo liniją. Žinojau, kad galiu nebepatekti į olimpinę rinktinę, o taip ir nutiko. Didžiavausi savo karjera, nes pasiekiau beveik viską, bet nė sekundės nesididžiavau tuo momentu“, – sakė sportininkė.
Pasirodo, L.Demus iš tiesų įvykdė savo tikslą. Bet tam, kad atgautų aukso medalį, prireikė 12 metų.
Ji tapo viena iš dešimties atletų iš trejų skirtingų vasaros olimpinių žaidynių, kurie dalyvavo pakartotinėse medalių įteikimo ceremonijose Paryžiuje po to, kai jų konkurentai buvo prigauti vartoję dopingą.
N.Antiuch pralaimėjo bylą, jos rezultatai nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. birželio buvo anuliuoti, o tai reiškė ir atimtą olimpinį auksą, kuris atiteko L.Demus.
Jai nebuvo lengva atvykti į Paryžių. Visa ši istorija prasidėjo dar 2017 metais, kai ekranus pasiekė dokumentinis filmas „Icarus“, atskleidęs plačią Rusijos dopingo sistemą, kuriai vadovavo šalies sporto ministerija.
„Laukiausi neutralios pozicijos, nes buvau toli nuo šios situacijos. Neketinau manyti, kad kiekvienas atletas iš Rusijos yra susitepęs dopingu“, – sakė L.Demus.
Ji tęsė savo gyvenimą. Dabar jau 41-erių amerikietė gavo medicinos tyrėjos darbą Kalifornijoje. Po kurio laiko ji sugrįžo ir į sportą, sutikdama tapti trenere.
Sužinojusi apie N.Antiuch dopingo istoriją, ji į situaciją pažvelgė šaltai.
„Ji ne pirma ir, manau, nebus paskutinė. Nejaučiu nieko. Norėčiau, kad tai nebūtų įvykę, bet įvyko. Tiesiog džiaugiuosi, kad buvo įvykdytas teisingumas, o žmonės rūpinasi sporto švarumu. Tai viskas“, – sakė amerikietė.
Sužinojusi apie tai, kad tapo olimpine čempione, ji žinojo, kad nusipelno apdovanojimų ceremonijos. Ją suorganizuoti turėjo Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC).
„Sakykime taip, jog jie man pirmi nepaskambino. Aš jiems paskambinau. Paskambinau jiems kartu su savo advokatu ir parodžiau, kad žvelgiu į tai rimtai. Norėjau, kad jie manęs klausytų“, – sakė bėgikė.
Anot jos, IOC iš pradžių pasiūlė jai surengti ceremoniją JAV arba pasaulio čempionate. Bet L.Demus išlaikė ryšius su Londone trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmusiomis čeke Zuzana Hejnova ir jamaikiete Kaliese Spencer, kurioms po N.Antiuch situacijos turėjo būti įteikti sidabro ir bronzos apdovanojimai. Jos norėjo bendros ceremonijos.
Galiausiai, buvo nuspręsta daryti apdovanojimų ceremoniją Paryžiaus žaidynėse.
L.Demus ėmė rinkti lėšas socialiniame tinkle ir surinko 21 tūkst. dolerių, kad galėtų į Paryžių išvykti su mama, tėčiu, keturiais sūnumis, dukterėčia ir dviem pusbroliais.
Penktadienį visos trys bėgikės buvo pagerbtos Čempionų parke Paryžiuje, Eifelio bokšto šešėlyje. Joms plojo tūkstančiai žmonių.
„Pamatyti tokią džiaugsmingą publiką tikrai nesitikėjau. Tai, kad visos trys galėjome ten būti ir gauti medalius, buvo labiau komandinis, o ne individualus jausmas“, – sakė sportininkė.
O jautriausiai ji reagavo į tai, jog jos sūnūs galėjo tai stebėti ir mojuoti JAV vėliavomis. Vyriausiems jos dvyniams jau po 17 metų, tad jau gali suprasti, ką pasiekė jų mama.
