Lietuvos lengvaatlečiai teigiamų emocijų pasisėmė Latvijoje. Kaimyninėje šalyje surengtame Baltijos komandiniame čempionate L.Jasiūnaitė pagerino 19 metų gyvavusį ieties metimo rekordą ir įvykdė pasaulio čempionato normatyvą, ietį nusviedusi 63,98 m.
D.Dzindzaletaitė-Kilty kovo pradžioje vykusiame Europos uždarų patalpų čempionate nepadarė nei vieno įskaitinio bandymo, bet nenusisekęs žiemos sezonas jau praeityje. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti trišuolininkė Latvijoje pagerino jai pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą, kuris nuo šiol siekia 14,26 m.
„Be abejo, kad tie rekordai pradžiugino. Tai tikrai solidūs rezultatai. Džiaugiamės, kad Dovilė įvykdė pasaulio čempionato normatyvą, kurio dar neturėjo. Liveta pagerino jau seniai užsigulėjusį Lietuvos rekordą. Tik gaila, kad Dovilei pritrūko dviejų centimetrų, o Livetai keturių iki olimpinio normatyvo. Visada norisi maksimumo. Tada jau būtų visiška palaima. Bet šie rezultatai leidžia tikėtis, kad jos net ir pagal reitingą pateks į olimpines žaidynes. Rezultatai puikūs“, – džiaugėsi lengvaatlečius kuruojanti N.Medvedeva.
Savaitgalį įvyko ir pasaulio bei Europos čempiono Andriaus Gudžiaus sugrįžimas į tarptautinę areną. Deimantinės lygos etape Rabate disko metikas kalnų nenuvertė, tačiau diską nusviedė 64,37 m ir pasilygino su rimčiausiais konkurentais.
A.Gudžiaus sezoną sujaukė prieš kelis mėnesius atlikta operacija – jam reikėjo išimti plokštelę iš pėdos. Iš pradžių buvo kalbėta, kad be varžybų virpulio lengvaatletis praleis aštuonias savaites ir pasirengimas pasaulio čempionatui pakibo ant plauko. Tačiau pasaulio čempionas sugrįžo anksčiau, nors skausmus dar ir jaučia.
N.Medvedeva pripažino, kad su nerimu stebi Lietuvos rinktinės lyderio pirmuosius žingsnius po operacijos.
„Tas sugrįžimas šiek tiek skubina visus įvykius. Aišku, mes visi nerimaujame, nes buvo kalbėta, kad jis sugrįš tik po aštuonių savaičių. Jos dar nepraėjo, bet jis labai atsargiai varžosi. Matyt, jis labai nori pasirinkti tų taškų ir neprarasti metimo jausmo, nors tie metimai dar nėra techniškai išpildyti, nes yra saugoma koja. Tokioje būsenoje jo rezultatai yra tikrai geri. Tikimės, jam greitai viskas sugis ir nebeskaudės. Norime, kad jis pasaulio čempionate dalyvautų taip, kaip gali ir parodė per pastaruosius metus“, – vylėsi buvusi šuolininkė į tolį.
– Vienas disko metimo lyderių Danielis Stahlis teigė, kad dabar padarys mėnesio pertrauką. Kokie Andriaus planai iki pasaulio čempionato?
– Jis Deimantinėje lygoje dar tikrai turėtų startuoti. Taip pat Lietuvos čempionate ir Europos komandiniame čempionate. Labai daug startų jis neprisiplanavęs. Reikia atsargiai.
– D.Dzindzaletaitei Latvijoje buvo vienas pirmųjų startų šį sezoną. Rekordas turėjo suteikti pasitikėjimo po nesėkmingo žiemos sezono.
– Ji dalyvavo varžybose Suomijoje, bet ji dar turi problemų su įsibėgėjimu, tai ji dar tik pradeda startuoti. Be abejo, šis startas jai labai svarbus. Europos čempionate Glazge ji neatliko nei vieno įskaitinio bandymo, tai sukuria sportininkui stresą ir nusivylimą, šiek tiek prarandi tą pasitikėjimą. Dabar nuotaikos jau geresnės.
– Europos žaidynėse dalyvaus 21-as Lietuvos lengvaatletis. Kaip ši rinktinė buvo sudaryta ir kokie tikslai bus Minske?
– Tai bus neįprastos lengvosios atletikos varžybos, vadinamos „New Dynamics Athletics“. Tai - komandinės varžybos. Iš viso numatytos devynios rungtys, tai pagal jas ir atrinkome komandą. Kito pasirinkimo ir neturime. Tai tikrai nėra pati stipriausia sudėtis, nes tiesiog tokios rungtys. Kažkokių stebuklų tikėtis būtų naivu. Kokius sportininkus turime, su tokiais ir startuosime. Tarp jų bus Liveta Jasiūnaitė, Jogailė Petrokaitė ir Adrijus Glebauskas. Gaila, kad 400 metrų merginos yra iškritusios – nebus traumuotų Agnės Šerkšnienės ir Evos Misiūnaitės. Vyrų estafetė keturi po 400 metrų tikrai nėra mūsų stipriausia vieta. Mūsų grupėje dar bus Baltarusija, Lenkija, Čekija ir Latvija. Tai su latviais realiausiai ir varžysimės.
– Kokia yra Airinės Palšytės forma? Ji varžėsi Utenoje, bet patyrė traumą.
– Ji išsisuko čiurną. Gydymas vyksta sklandžiai. Manome, kad greitai jau viskas susitvarkys ir ji planuoja varžybas artimiausiu metu. Nuotaikos yra optimistinės.
– Pasaulio čempionatas bus kaip niekada vėlai – rugsėjo pabaigoje. Kaip su tuo tvarkosi sportininkai?
– Tai absoliučiai neįprastas laikas, nes paprastai tokiu metu visi sportininkai jau būna baigę sezoną. Pastaruosius dešimt metų to nebuvo. Tai iššūkis ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio sportininkams. Kas sugebės prisitaikyti, tas ir laimės. Realiai reikia dviejų pikų per sezoną. Normatyvus reikia įvykdyti nuo gegužės 1 dienos stadiono atletams. Tai yra trumpas laikas įgyti formai ir įvykdyti normatyvą. Sportininkams reiks išlaviruoti sunkų sezoną.
Lietuvos lengvosios atletikos rinktinė Europos žaidynėse
Karolina Deliautaitė (100 m)
Kostas Skrabulis (100 m)
Rapolas Saulius (110 m b/b)
Rasa Mažeikaitė (100 m b/b)
Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas)
Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį)
Adrijus Glebauskas (šuolis į aukštį)
Erika Krūminaitė (4x400 m)
Modesta Justė Morauskaitė (4x400 m)
Artūras Janauskas (4x400 m)
Rokas Pacevičius (4x400 m)
Benediktas Mickus (universali estafetė)
Eglė Balčiūnaitė (universali estafetė)
Gediminas Truskauskas (universali estafetė)
Eva Misiūnaitė (universali estafetė)
Mindaugas Striokas (estafetė)
Akvilė Andriukaitytė (100 m)
Martynas Vrašinskas (110 m b/b)
Gabija Galvydytė (estafetė)
Monika Elenska (estafetė)
Augustė Ragalaitė (šuolis į tolį)
