Kristina Saltanovič rugsėjo 17 d. startuos Lietuvos 10 km ėjimo čempionate Druskininkuose. Kai kurie kiti mūsų sportininkai gal irgi bandys jėgas tarptautinėse varžybose. Sezonas dar nesibaigia.
O kaip mūsų lengvaatlečių pasirodymą šiemetiniame pasaulio čempionate vertina Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyr. treneris druskininkietis Kęstutis Jezepčikas?
„Prieš išskrisdamas į Pietų Korėją sakiau, kad jeigu trys mūsų sportininkai patektų į aštuntuką (tas vietas vertinu kaip prizines), o du į 16-uką, būčiau labai patenkintas. Šiuo požiūriu lūkesčiai kone išsipildė. Būtų buvusi fantastika, jeigu medalį būtų iškovojęs V.Alekna, kuris tam buvo pasirengęs.
Jeigu prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, kad 66 metrų užteks medaliui, o užteko 65,50, nedaug kas būtų tuo patikėję. Kodėl Virgis liko be medalio, priežastys įvairios. Viena jų gali būti aklimatizacija, mūsų atletas į čempionatą atvyko tik likus porai dienų iki disko metimo varžybų starto.
Sugrįžęs į namus Virgis gerai jautėsi, dabar jis vėl susitiks su tais pačiais varžovais, tada ir bus galima daryti išsamesnes išvadas. Ta diena buvo ne jo, sportininkas neblizgėjo ir per kvalifikacines varžybas.
Labai atkakli buvo septynkovininkių kova. Meistriškumu išsiskyrė tiktai dvi pirmąsias vietas užėmusios sportininkės, o nuo trečios iki dvyliktos vietų daugiakovininkės kovojo taškas į tašką.
Kova buvo lygi. A.Skujytei rezervo yra, ji per bet kokio rango varžybas gali kovoti dėl medalio. Pirmąsias dvi rungtis Austra baigė idealiai, o per kitas, ypač stumiant rutulį, jai nepavyko savęs realizuoti. Tačiau turint mintyje tai, kad ji į daugiakovę sugrįžo po poros metų pertraukos, tai jos pasirodymą vertinu gerai.
Jau kelerius metus iš eilės aštuntuke „apsigyvena“ ėjikė Kristina Saltanovič. Dabar skirtumas tik tas, kad ji nedaug pralaimėjo planetos čempionei, o penktą vietą užėmusiai ėjikei – vos keliasdešimt sekundžių. Ėjime 20–40 sek. nieko nereiškia“, – sako K.Jezepčikas.
– Keli mūsų lengvaatlečiai pasaulio čempionate dalyvavo po startų universiadoje, ar varžybos netrukdė vienos kitoms?
– Dalyvavusiųjų universiadoje pasirodymas pasaulio čempionate nebuvo idealus. Disko metimo sektoriuje paskutiniuoju, trečiu bandymu, į finalą pateko Zinaida Sendriūtė. Prieš čempionatą galvojau, kad ji yra pajėgi patekti į finalinį aštuntuką. Tačiau per finalą jai nepavyko savęs realizuoti ir ji liko 12-a.
Universiadoje sidabro medalį pelnė 100 m bėgikas Rytis Sakalauskas, kuris pagerino Lietuvos rekordą. Jam teko net šešis kartus (100 m ir estafetė 4x100 m) stoti prie starto linijos, iš sportininko tai pareikalavo nemažai jėgų. Kai jis atvyko į pasaulio čempionatą, sprinterio treneris Aleksas Stanislovaitis pasakė, kad iki atsigavimo jo mokiniui gali pritrūkti vienos kitos dienos.
Nemanau, kad R.Sakalauskui nereikėjo dalyvauti universiadoje. Reikėjo. Juk jis pelnė sidabro medalį, pasiekė Lietuvos rekordą. Tai geriau nei pasaulio čempionate būtų užėmęs 12-ą ar 16-ą vietas. Debiutavusiam čempionate buvusiam alytiškiui truputį pritrūko sėkmės.
– Nemažai mūsų sportininkų užėmė 20–28 vietas, kaip vertinate jų pasirodymus?
– Iš tos grupės lengvaatlečių save realizavo gal tik pirmą kartą čempionate dalyvavęs šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys (2,25), neturintis didesnės tarptautinių varžybų patirties ir užėmęs 20-ą vietą. Pasaulio čempionate dalyvavusi maratono bėgikė Diana Lobačevskė, nors ir buvo 25-a, tačiau įvykdė Londono olimpinių žaidynių A normatyvą. Tarp Europos bėgikių jos rezultatas buvo septintas.
Dabar mus kritikuoja, kodėl neparvežėm medalio. Prie jų sporto mėgėjus pripratino Virgilijus Alekna. Tačiau medaliai per vieną dieną neatsiranda. Tačiau trys lengvaatlečiai ėjikai Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius bei dešimtkovininkas Darius Draudvila nebaigė varžybų. Šuolių į tolį sektoriuje nė vieno bandymo neatliko Povilas Mykolaitis, kuriam tereikėjo nušokti 8 m ir jis būtų rungtyniavęs finale. Nemaksimalus buvo Eglės Balčiūnaitės sezonas.
– Artimiausiu metu daug stambių varžybų vyks Europoje, tai tikriausiai mūsų lengvaatlečiams bus paranku, nereikės spręsti aklimatizacijos problemų. Gal ir rezultatai bus dar geresni?
– Turėtų. Europoje vyks Londono olimpinės žaidynės, po poros metų pasaulio lengvosios atletikos čempionatas bus surengtas Maskvoje, o universiada – Kazanėje. Dabar mus kritikuoja, kodėl neparvežėm medalio. Prie jų sporto mėgėjus pripratino Virgilijus Alekna. Tačiau medaliai per vieną dieną neatsiranda.
Tikrai tikiu, kad kada nors sugrįšime į medalių kelią. Mūsų jaunimas, dalyvaudamas pasaulio ir jaunimo čempionatuose, jau pelno medalių. Tačiau atėjus į suaugusiųjų rinktinę reikia kantrybės, kruopščiai padirbėti ketverius penkerius metus.
– Ar gera buvo čempionato organizacija?
– Viskas buvo labai gražu, puikus stadionas, aistringi sirgaliai, kurie gerai žino lengvąją atletiką ir gerbia visus lengvaatlečius. Iš ryto stadione dar būdavo tuščių vietų, o per vakaro kovas jos būdavo užpildytos. Čempionate netrūko staigmenų, daug pasaulio čempionų nepavyko apginti savo titulo.
Be medalių liko netgi kai kurios planetos lengvosios atletikos žvaigždės. Dažniausiai per čempionatus būna daugiau nusivylusių nei patenkintų, nenulijo ir pasaulio rekordais, kurių buvo pagerintas vienas – rekordiškai bėgo Jamaikos vyrai estafetę 4x100 m. Pasaulyje išaugo konkurencija ir geografija.
Savo pozicijas užleido Kinijos lengvaatlečiai, bet puikiai pasirodė Rusijos ir Kenijos sportininkai, kurie komandų varžybose užėmė atitinkamai antrą ir trečią vietas, priekin praleidę tik amerikiečius. Net 60 lengvaatlečių delegaciją į čempionatą delegavo ukrainiečiai.
Mes žinojome, kur važiavome. Tačiau vis dėlto tikėjomės gal truputėlį geresnio mūsų lengvaatlečių pasirodymo. Save realizuoti galėjo mūsų antrasis ešelonas, kuriam atstovavo jauni sportininkai. Bet didelio nusivylimo nėra, negali teigti, kad kuris nors mūsų lengvaatlečių į pasaulio čempionatą atvažiavo nepasirengęs.
