„Tai buvo fantastiškas pasaulio čempionatas. Čia pasiekta puikių rezultatų. Kalbu ne tik apie Usaino Bolto, tapusio garsiausiu pasaulio sportininku, rekordus, bet apie visų atletų pasirodymą“, – kalbėjo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) prezidentas Lamine'as Diackas.
Į Berlyną suvažiavo 1984 lengvaatlečiai – 1086 vyrai ir 898 moterys. Nuo rugpjūčio 15 iki 23 dienos Olimpiniame stadione buvo pagerinti trys planetos rekordai, devyni pasaulio čempionatų rekordai ir net 57 nacionaliniai rekordai. Per aštuonias varžybų dienas čia medalius laimėjo 37 šalys.
Deja, Lietuvos atstovai ant prizininkų pakylos šiame pasaulio čempionate nelipo. Per plauką nuo medalio liko disko metikas Virgilijus Alekna, užėmęs ketvirtą vietą. Kita artimiausia aukšta vieta gali pasigirti tik Kristina Saltanovič, 20 km sportinio ėjimo varžybose užėmusi aštuntą vietą.
Ne geriau pasirodė mūsų kaimynai latviai. Vieninteliai jų ieties metikai turėjo realų šansą užsikabinti medalius, tačiau Vadimas Vasilevskis finale liko ketvirtas, o Ainaras Kovalas – septintas. Vieninteliai iš Baltijos šalių medalį namo parsiveš estai. Bronzą disko metimo rungtyje laimėjo čempiono titulą praradęs Gerdas Kanteris, o aštuntą vietą paskutinę varžybų dieną iškovojo estų šuolininkė į tolį Ksenija Balta.
 |
| Artūro Gimžausko nuotr./Vokiečių lengvaatlečiai dėkojo savo sirgaliams |
Pagal medalių skaičių be didesnės konkurencijos Berlyne laimėjo JAV lengvaatlečiai. Iš viso amerikiečių taupyklėje – 22 apdovanojimai. Su 13 medalių antrą vietą užėmė Jamaikos, o su 11 – ant trečio laiptelio užkopė Kenijos rinktinės. Čempionato šeimininkai vokiečiai su 9 medaliais liko šeštoje vietoje. Daugiau medalių statistikos rasite paspaudę čia.
Vien Vokietijoje televizijos transliacijas iš stadiono vidutiniškai per dieną stebėjo per 5 mln. žiūrovų, o didžiausia auditorija užfiksuota per vyrų 100 m bėgimo (9,9 mln.) ir moterų šuolių į aukštį (8,6 mln.) finalus. Organizatoriai pardavė per 400 tūkst. bilietų į stadioną, o tai sudaro apie 70 proc. bendro jų skaičiaus.
