CO2 pėdsakui mažinti – rūšiavimo konteineriai
Dažna ir opi masinių renginių problema – šiukšlės. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio renginio vienas dalyvis vidutiniškai per renginį palieka 2,5 litro atliekų, iš kurių tik 30 proc. yra tinkamai surūšiuojama ir perdirbama. Masiniuose susibūrimuose dažnai neužtenka šiukšliadėžių, atliekos metamos ten, kur telpa, nekreipiant dėmesio, į kokį rūšiavimo konteinerį reikėtų mesti šiukšlę.
Nors tai labiau galioja renginiams, kuriuose veikia didelės maitinimo zonos ir gausiai suvartojama maisto, tačiau bet kokiam renginiui, kuriame dalyvauja tūkstantinė minia, pėdsako aplinkai išvengti sudėtinga.
Tiesa, aktyvų laiką gryname ore skatinantis renginys prie anglies dioksido (CO2) pėdsako mažinimo mieste prisidėjo nemažai. Didelė dalyvių dalis rinkosi atvykti pėsčiomis, taip pat vien bėgti ilgiausią 21 km trasą pasirinkę dalyviai preliminariai sutaupė daugiau nei 4 tonas į aplinką CO2 išmetamo kiekio, jei vietoje bėgimo šeštadienį būtų tokį atstumą keliavę kitur, pavyzdžiui, benzinu varomais, vidutinio dydžio automobiliais.
Siekiant prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo, Vilniaus pusmaratonio partnerė, didžiausią automatinių degalinių tinklą šalyje valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ taip pat pasirūpino, kad suvartoto vandens pakuotės būtų surūšiuojamos.
Starto zonoje, kur bėgikams buvo dalinami vandens buteliukai, stovėjo plastiko rūšiavimo konteineris, o trasos vandens stotelėse, kuriose buvo dalinami kartoniniai vandens puodeliai, stovėjo popieriaus rūšiavimo konteineriai.
„Aplinkai draugiškesnius sprendimus siekiame diegti ne tik savo įmonėje ir jos veiklos srityse, stengiamės prisidėti ir prie kitų iniciatyvų, kuriose mūsų vaidmuo gali būti naudingas taršos mažinimo ar aplinkosaugos edukacijos klausimais. Šįkart džiaugiamės, kad masinis renginys suvaldytas puikiai, gatvės nenusėtos šiukšlėmis, o tos, kurios sukauptos renginio metu, bus atsakingai išrūšiuotos. Žinoma, prie to prisidėjome ne tik mes, bet ir augantis žmonių sąmoningumas“, – komentuoja „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
Renginio metu išdalinta 4,5 tūkst. plastikinių vandens buteliukų ir daugiau nei 9 tūkst. popierinių vandens puodelių. Didžiąją dalį vandens dalinti kartono puodeliuose pasirinkta taip pat atsižvelgiant į poveikio aplinkai mažinimą – tarptautinių tyrimų duomenimis, popierinių puodelių anglies dioksido pėdsakas įprastai yra vienas mažiausių, o perdirbant jis sumažėja dar apie 54 proc.
Naudoti mažiau taršūs degalai
Nors renginio metu be transporto neapsieita, organizatoriams partneriai parūpino beveik 700 litrų, „Neste MY Renewable Diesel“ dyzelino, kuris gaminamas be naftos – iš 100 proc. tvarių žaliavų. Mažiau taršiais degalais pripildyti automobiliai buvo naudojami transportuoti renginio konstrukcijas ir renginio koordinavimui.
„Greičiausiai joks masinis renginys negalėtų apsieiti be transporto, todėl norint kaip įmanoma sumažinti anglies dvideginio išmetimą logistikoje, vienintelė išeitis ieškoti tvaresnių sprendimų. Iš atsinaujinančių žaliavų gaminami degalai į aplinką gali išskirti iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinis iš iškastinių žaliavų pagamintas dyzelinas, todėl džiugu, kad prisidėti prie miesto CO2 pėdsako mažinimo galėjome padėti ir mes“, – teigia J.Matisonė.
„Suvaldyti didelio masto renginį taip, kad jis aplinkai paliktų kuo mažesnį pėdsaką tikrai yra nemenkas iššūkis. Todėl esame dėkingi partneriams už tai, kad jau ne pirmus metus mūsų renginiuose prisideda prie aplinkosaugos iniciatyvų skatinimo. Tiek rūšiavimo konteinerių, tiek mažiau taršių degalų, naudotų mūsų transportui, pagalba pusmaratonis tapo draugiškesnis gamtai“, – teigia renginio organizatorius Gediminas Pajėda.
Suomijos bendrovė „Neste“ jau daugiau nei dešimtmetį kuria sprendimus, prisidedančius prie kovos su klimato kaita ir spartinančius perėjimą prie žiedinės ekonomikos: tvarų aviacinį kurą, dyzeliną iš atsinaujinančių žaliavų bei kitus tvarius produktus.
Korporacija yra užsibrėžusi iki 2035 m. pasiekti anglies dvideginio atžvilgiu neutralią gamybą, o apie 2035-uosius Porvo mieste Suomijoje esančioje gamykloje atsisakyti žaliavinės naftos perdirbimo ir vietoje to susitelkti į atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Taip pat siekiama iki 2030-ųjų padėti savo klientams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent po 20 mln. tonų kasmet.
