Palanga varžybų metu alsavo karščiu, lengvaatlečiams nebuvo lengva rungtyniauti. Tačiau kai kuriems sportininkams tai nesutrukdė pasiekti asmeninių rekordų. Vyriškai su suaugusiais varžėsi jaunieji sportininkai, kurie nepripažino autoritetų ir ne vienoje rungtyje juos nugalėjo.
Čempionatą abi dienas atidžiai stebėjo LLAF generalinė sekretorė, Barselonos olimpinių žaidynių dalyvė Nijolė Medvedeva.
– Kokį įspūdį paliko naujasis Palangos stadionas?, – paklausėme N.Medvedevos.
– Stadionas puikus. Čia – devyni bėgimo takeliai. Jis kompaktiškas, žiūrovai gerai viską gali matyti. Turime puikų stadioną ir Utenoje, tačiau ten nėra gero viešbučio, kur galėtume apgyvendinti sportininkus. Palangpje yra visos sąlygos.
Nors ir pats vidurvasaris, didelis karštis, tačiau čempionatą stebėjo pakankamai nemažai žiūrovų. Manau, kad tie, kurie atėjo į stadioną – nenusivylė.
Sakoma, kad stipriems sportininkams paprastai niekas nemaišo.
Stadionas bus dar geresnis, kai kiek ilgiau pastovės. Nes danga čia paklota neseniai ir dar neįgijo visų reikimų savo savybių. Sportininkams ji yra per minkšta, o alinantis karštis dangą darė dar minkštesnę.
Tikėtis kažkokių stebuklingų rezultatų buvo sudėtinga. Tačiau gražių kovų netrūko. Tie, kurie buvo pasiekę svarių rezultatų, dar tikėjosi įvykdyti normatyvus į pasaulio čempionatą. Tačiau tai padaryti buvo labai sudėtinga, nors sakoma, kad stipriems sportininkams paprastai niekas nemaišo.
– Gal dabar Palangos stadionas taps pagrindine Lietuvos lengvaatlečių vieta, čia dažniau rengsite šalies čempionatus, nors pasigirdo balsų, kad jis Lietuvos lengvosios atletikos federacijai brangiai kainuoja?
– Čempionatą surengti tikrai kainuoja ne brangiau nei Kaune, kur ypač brangi yra pati bazės nuoma. Palangoje stadioną gauname geresnėmis sąlygomis.
Tačiau, ką reiškia tas brangu? Jeigu norime surengti gerai, tai visada yra nepigu. Mūsų teisėjai gyvena Vilniuje ir Kaune. Bet kuriuo atveju juos reikia atvežti. Jeigu Vilniaus ir Kauno stadionai vidurvasary tokiais gerais orais yra visiškai tušti, tai mūsų sportininkai praktiškai rungtyniauja tik su savimi.
Pakankamai daug mūsų lengvaatlečių, kurie įvykdė pasaulio čempionato normatyvus, yra traumuoti.
Kai žiūrovų daug, tai ir patiems sportininkams yra maloniau, ir mums, čempionato rengėjams. Vienareikšmiškai buvo geras sprendimas šalies čempionatą surengti Palangoje.
Kai planuojame kur rengti savo pagrindines varžybas, visus klausimus deriname su tais miestais, kurie labiausiai nori čempionato, žiūrime, kokias lengvaatlečiams jie suteiks sąlygas.
Tada LLAF taryboje sprendžiame, kurį miestą pasirinkti. Be abejo, čempionatus reikia rengti tam mieste, kuris pritrauktų daugiausiai žiūrovų.
– Kalbant apie varžybų rezultatus, ar nekelia nerimo prastoka disko metiko Andriaus Gudžiaus sportinė forma?
– Per disko metikų varžybas niekas pernelyg nenustebino, nė vienas sportininkas disko nenumetė 65-66 metrų. Gal nustebino tai, kad trys atletai – čempionu tapęs Aleksas Abromavičius bei prizininkai Andrius Gudžius ir Eligijus Ruškys – įrankį nusviedė už 60 m ribos. Net negaliu prisiminti, per kurį čempionatą taip yra buvę. 60 m – tai iš tikrųjų didmeistriška riba.
Bronzos medalininkas Eligijus Ruškys sezonui rengėsi su Virgilijumi Alekna ir tas įdirbis dabar davė gerų rezultatų. Metikų kompanija dabar tikrai yra gera.
– Iki pasaulio čempionato Pekine liko vos keliolika dienų, ar yra nerimo?
– Taip, ne tik A. Gudžiaus sportinė forma mums kelia rūpesčių. Pakankamai daug mūsų lengvaatlečių, kurie įvykdė pasaulio čempionato normatyvus, yra traumuoti.
Neramina ir Palangoje pasiekti šuolininko į aukštį Raivydo Stanio, disko metikės Zinaidos Sendriūtės rezultatai.
Tai – ėjikė Kristina Saltanovič, kuri dėl traumos negalės dalyvauti čempionate, šiomis dienomis traumą patyrė ir bėgikė Eglė Balčiūnaitė, kuri irgi nevyks į čempionatą.
Pekine nedalyvaus ir bėgikės Vaida Žūsinaitė, Živilė Balčiūnaitė, ėjikas Marius Žiūkas, kuris pats atsisakė dalyvauti, nes nesijaučia gerai pasirengęs. Mūsų komanda labai aptirpo.
Neramina ir Palangoje pasiekti šuolininko į aukštį Raivydo Stanio, disko metikės Zinaidos Sendriūtės rezultatai. Šie sportininkai sustiprėjo fiziškai, tačiau turi technikos problemų. Reikėtų viską sustyguoti. Gal iki pasaulio čempionato jiems pavyks viską suderinti.
– Ar nebandote kalbinti Virgilijaus Aleknos, kad jis konsultuotų mūsų disko metikus?
– Jo kalbinti nereikia, jis ir šiaip jau padeda. Virgilijus ateina į stadioną ir mūsų metikams geranoriškai padeda, negaili patarimų, su metikais labai gražiai bendrauja.
Šiemet Virgilijus diską numetė tiek, jog galėjo dalyvauti čempionate.
Labi gražu, kad Virgilijus dalyvavo mūsų čempionate, nors ir be konkurencijos. Jo viduje dar dega azartas, jis nori viename sektoriuje pasivaržyti su jaunesniais varžovais.
Šiemet Virgilijus diską numetė tiek, jog galėjo dalyvauti čempionate. Kita vertus, mes Lietuvos čempionate leidžiame startuoti visiems lengvaatlečiams be konkurencijos.
Štai pasiprašė čempionate dalyvauti Ukrainos 400 bajerio bėgimo atstovė Ana Ryžikova ir mes jai neprieštaravome. Kai mums reikia pagalbos, jie mums irgi padeda.
– Ar atkreipėte dėmesį į lengvaatlečius, kurie beldžiasi į Lietuvos suaugusiųjų rinktinės duris?
– Jaunų, talentingų lengvaatlečių turime. Tik neaišku, ar jie tik liks sporte. Jaunų niekas nepalaiko, jiems ypatingai sunku. 400 m gerai bėga klaipėdietė Erika Krūminaitė, auga talentingas sprinteris Gediminas Truskauskas.
Puikiai ietį meta 19-metis Edis Matusevičius, kuris, būdamas toks jaunas, įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normą.
Puikiai ietį meta 19-metis Edis Matusevičius, kuris, būdamas toks jaunas, įvykdė tarptautinės klasės sporto meistro normą. Tokių talentų lengvojoje atletikoje – vienetai.
Negaliu 100 procentų teigti, tačiau panašu į tai, kad šis 19-metis talentas yra vienas iš nedaugelio arba, ko gero, vienintelis, tokiame amžiuje įvykdęs tarptautinės klasės sporto meistro normą.
Auga perspektyvus disko metikas Domantas Poška, kuris dar nėra atsiskleidęs, bet teikia daug gražių vilčių.
– Kuris lengvaatletis čempionate labiausiai nudžiugino?
– Šiame čempionate niekas nenustebino, o per sezoną – tie sportininkai, apie kuriuos tik ką kalbėjau. Jie sėkmingai dalyvavo komandiniame ir Europos čempionatuose. Džiugina, kad jaunimas pakankamai sparčiai tobulėja ir norisi jam palinkėti, kad ir toliau nesustotų vietoje.
– Ar pasaulio čempionatui rinktinė rengsis kartu?
– Kartu nesirengs. Ištvermės atstovai (ėjikai ir maratonininkai) ką tik grįžo iš treniruočių stovyklos Italijos aukštikalnėse, jie rengsis arba namuose, arba Druskininkuose. Disko metikė Zinaida Sendriūtė čempionatui liko rengtis Palangoje.
Šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė grįžo į Vilnių, Raivydas Stanys – į Kauną. Pirmieji lengvaatlečiai į Pekiną išskris rugpjūčio 17 dieną. Sportininkai į čempionatą vyks skirtingomis dienomis. Tarkime, Andrius Gudžius ir Raivydas Stanys yra nusiteikę išvykti likus 10 dienų iki starto ir Pekine adaptuotis. Maratonininkės vyks tik varžybų išvakarėse, o ėjikai – likus 10 dienų.
– Su kuo siejate didžiausias viltis čempionate?
– Su Airine Palšyte, kuri yra gerai pasirengusi čempionatui. Nežinau, kaip jaučiasi ėjikės ir maratonininkės. Neaišku, kaip mūsų sportininkams pavyks adaptuotis Kinijoje, nes jie neturi didesnės patirties.
Jeigu pasieks savo geriausią rezultatą (198 cm), medalį gali pelnyti Airinė Palšytė.
Lengvaatlečiai dar patys galvoja ir nėra tikri, kokį priimti geriausią sprendimą dėl kelionės į Pekiną datos. Mes nei atletams, nei į treneriams nenurodome vykimo į Kiniją laiko. Tai – jų pačių sprendimas.
– Ar nenusiminsite, jeigu grįšite be apdovanojimų?
– Mums tai nebūtų didelis nusivylimas, nes ir praėjusiame čempionate lengvaatlečiai neiškovojo medalių. Juos laimėti tikrai nėra taip paprasta. Tokių sportininkų, kaip Virgilijus Alekna, mums dar reikės palaukti, jie kasmet negimsta.
Jeigu pasieks savo geriausią rezultatą (198 cm), medalį gali pelnyti Airinė Palšytė. Tačiau viską parodys ta diena, tas sektorius ir varžovės, su kuriomis mūsų šuolininkė bus tame pačiame sektoriuje.
– Lietuvos čempionatas vyko ypač karštu oru, ko gero, panašus oras bus ir Pekine.
– Manau, kad taip. Tačiau oro sąlygos stadione neturėtų turėti ypatingai didelės reikšmės rezultatams. Sudėtingiau bus tik ištvermės sportininkams. Gi sprinteriams, šuolininkams, metikams reikia šilumos. Visiems atletams geriau, kai būna šilta, o ne šalta.
– Ar pasaulio čempionatu baigsis mūsų lengvaatlečių sezonas?
– Airinė Palšytė dar dalyvaus dvejose Deimantinės lygos varžybose, startų turės dar vienas kitas mūsų lengvaatletis.
– Kiek tikitės kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?
– Svajojame apie dvidešimt, bet 15 mūsų sportininkai turėtų dalyvauti Rio de Žaneire. Šiai dienai jau 11 mūsų lengvaatlečių įvykdė olimpinį normatyvą. Tačiau jų vykdymas įsigaliojo tik nuo gegužės mėnesio ir tęsis iki liepos pabaigos. Prieš akis – dar kone visi metai.
