U.Boltas parodė pasauliui dar vieną savo stiprybę – jis moka pralaimėti. Karčią patirtį išgyvenęs jamaikietis stadione vis tiek galėjo jaustis tarsi čempionas, nes publikai čempionas buvo jis.
Garbės ratas? Jis buvo skirtas Boltui. Jam ir tik jam publika skyrė didžiausias ovacijas ir didžiausią savo meilę. Pirmas interviu stadiono žiūrovams po finišo? Žinoma, su Boltu, o ne čempionu.
Jamaikos žvaigždė net negalėjo tikėtis didesnio palaikymo, nei sulaukė Londone. Tie, kurie savo akimis stebėjo finalą niekada neužmirš, kokia magiška atmosfera tvyrojo stadione.
„Londono publika buvo ypatinga, ačiū jai už tą meilę, padovanotą man. Man labai apmaudu, kad nesugebėjau padovanoti geresnio pasirodymo. Kartais gyvenime taip nutinka, bet sunku liūdėti, kai minia siunčia tau tokią energiją“, – sakė tik trečioje vietoje likęs sprinteris.
Jis pirmą kartą karjeroje pajautė, ką reiškia laimėti bronzos medalį. Tobulai karjeros pabaigai toks rezultatas tikrai netiko, bet galų gale ar vienos lenktynės kažką reiškia? Atsisveikinimas su prestižiniu bėgimu apkartina, bet nieko negriauna – U.Boltas išliks vienu geriausių pasaulio sportininkų.
„Startas, jis mane pražudė. Įprastai čempionatuose su kiekvienu bėgimu būdavo vis geriau, bet tik ne šįkart. Man nepavyko ir tai buvo pagrindinė pralaimėjimo priežastis“, – po finišo pripažino aštuoniskart olimpinis čempionas. Tokio pralaimėjimo savo karjeroje jis dar neturėjo ir kaip keista, kad būtent toks buvo paskutinis jo pasirodymas 100 metrų finale.
„Jaučiau spaudimą, nes žinojau, kad jei nepavyks startas, turėsiu problemų. Per daug atsilikau. Aš atsilikau ir mąsčiau, kad turiu greičiau vytis. Paaiškėjo, kad to nepakako“.
U.Boltas daugiau nei dvi valandas dalijo interviu viso pasaulio žiniasklaidai. Paskutinė interviu zona buvo sausakimša iki pat vidurnakčio – jamaikiečio kantriai laukė šimtai reporterių.
„Tam, kad įveikčiau Justiną Gatliną turiu būti pats geriausias. Šį vakarą aš toks nebuvau“, – ėmė sakyti U.Boltas. Buvo akivaizdu kokią didelę pagarbą jamaikietis jaučia naujajam čempionui ir ta pagarba, žinoma, buvo apibusė.
„Labai vertinu tai, ką padarė Gatlinas. Jis puikus kovotas. Visada taip sakiau. Jis puikus, geras žmogus“, – kalbėjo U.Boltas.
J.Gatlinas po finišo puolė ant kelių ir nusilenkė priešais U.Boltą. Šis pakėlė ir apkabino varžovą, šypsodamasis kažką kalbėjo į ausį.
„Tu nenusipelnei šio švilpimo“, – pasirodo štai ką čempionui pasakė U.Boltas. Minia kurtinančiu švilpimu palydėjo naująjį čempioną, dukart dėl dopingo diskvalifikuotą amerikietį.
„Šiek tiek liūdna, bet aš sulaukiau didesnio triukšmo, nei daugelis sulaukia palaikymo. Noriu, kad lengvoji atletika didžiuotųsi manimi. Aš suklydau savo gyvenime, bet turėjau labai sunkiai dirbti, kad būčiau čia, kur dabar esu. Atidaviau visą save, kad vėl galėčiau bėgti ir būti geriausiu. O nugalėti Boltą yra kažkas ypatingo. Niekada nepamiršiu šios magiškos nakties“, – mintimis dalijosi J.Gatlinas.
Priešiškumo nejaučia
35-erių metų J.Gatlinas pasaulio čempionu tapo pirmą kartą nuo 2005 m., kai U.Bolto sprinto rungties elite dar nebuvo.
„Daugelis mano, kad mes esame priešai. Kad esame aršūs konkurentai. Tai netiesa. Už stadiono ribų esame draugai, kurie kartu gali leisti laiką ir linksmintis. Boltui jaučiu milžinišką pagalbą. Jis visada mane įkvėpė. Tokių kaip jis daugiau nėra ir man gyvenime labai pasisekė, kad turėjau galimybę stovėti greta, bėgti greta, kautis greta. Esu be galo dėkingas Boltui“, – teigė J.Gatlinas.
U.Boltas sako jau įrodęs pasauliui, kad yra vienas iš geriausių atletų.
Ir ši naktis nieko nepakeitė: „Savo darbą aš atlikau ir savo pėdsaką palikau. Paverčiau šį sportą geresniu. Jūs patys galite nuspresti, ką aš palieku šiam sportui. Parodžiau pasauliui, koks unikalus esu. Aš elgiausi kitaip. Tokio kaip aš daugiau nebebus“.
U.Boltas dar turi vieną šansą – tobulos karjeros pabaigą paversti auksine jis galės per estafetės varžybas. Ir tada tai jau tikrai bus pabaiga. Bet kad ir kas benutiks, iš Londono stadiono Boltas išžingsniuos būdamas Karaliumi. Nes tokie Karaliai tegyvuoja amžinai.
