„Negaliu nesportuoti. Širdis ima blaškytis, nerandu sau vietos. Po gimdymo bėgioti negaliu, todėl kasdien imu lazdas į rankas ir einu pasivaikščioti, – sako rugsėjį mama tapusi Živilė, kuri bėgimą trumpam iškeitė į šiaurietišką ėjimą. – Nustebau, jog vaikščiojant su lazdomis galima taip efektyviai pasimankštinti. Krūvį jaučia ne tik kojos, bet ir viršutinė kūno dalis.“
– Živile, pasiilgsti bėgimo?
– Aišku. Bėgiojau iki pat gimdymo dienos. Išvakarėse dar aštuonis kilometrus prašlepsėjau. Po gimdymo kelias dienas teko praleisti ligoninėje, nuo to gulėjimo net kojas pradėjo traukti. Reiks dar porą savaičių pakentėti ir, jei gydytojai leis, vėl pradėsiu bėgioti. O kol kas džiaugiuosi galėdama sportuoti atradusi šiaurietišką ėjimą.
– Dukra gulėdama lovytėje dar neimituoja bėgimo?
– Mala kojomis dažnai. Judri mergina, bet naktimis rami. Leidžia išsimiegoti.
– Živile, nebuvo baisu ryžtis šeimos pagausėjimui būtent tuo laiku, kai užgulė Tavo pečius nesusipratimas sportinėje karjeroje.
– Ne. Išnaudojau laiką, nes ateityje jo motinystei surasti galėjo būti dar sunkiau. Vyras palaikė mano norą.
– Ar motinystės džiaugsmas leido pabėgti nuo neigiamų emocijų sportininkės karjeroje?
– Žinoma. Tai leido nuimti psichologinę įtampą, organizmas įgavo naujų jėgų kovai.
– Nebijojai, kad įtampa ir neigiamos emocijos gali pakenkti vaikeliui?
– Buvau labai rami. Nuo tų neigiamų emocijų stengiausi atsiriboti. Trenerio ir artimųjų rūpestis padėjo užmiršti tuos nemalonumus. Juos nustumti į šalį nebuvo sudėtinga, nes aš nesijaučiu kalta.
– Daugelį nustebino žinia, jog Živilė Balčiūnaitė susilaukė dukros. Specialiai laukimosi metu vengei viešumos?
– Ne. Tiesiog mano organizmas neišsidavė. Buvo žmonių, kurie bandė spėlioti, bet girtis tuo nebuvau linkusi.
Yra kurie noriai reklamuojasi. Tegu, man tai nepriimtina. Motinystė – mano asmeninio gyvenimo dalis.
– Iš šalies stebint atrodo, kad rūpesčių Tavo gyvenime dabar pakanka: motinystė, nepasibaigusi nemaloni istorija sportininkės karjeroje. Tačiau randi laiko ir visuomeninei veiklai. Artimiausiu metu Tavo vardo paramos fondas įteiks aprangas perspektyviems ilgų nuotolių bėgikams. Kas paskatino žengti šį kilnų žingsnį?
– Jei man sunku, reikia džiugias akimirkas suteikti kitiems. Negali pasiduoti neigiamoms emocijoms, o jas vyti šalin gali tik kurdamas teigiamas. Ši iniciatyva gimė dėka mane vis dar palaikančių rėmėjų. Aprangas įteiksime penkiems jauniems ir perspektyviems bėgikams: vilniečiams Monikai Vasiliauskaitei, Karolinai Veiknytei, Dominykui Ulickui, alytiškėms Gabijai Rasikevičiūtei ir Daumantei Pockevičiūtei. Stebėjau juos varžybose. Mane jie sužavėjo savo kovingumu.
