Mykolas Alekna pirmą kartą tapo geriausiu Lietuvos sportininku, kokiu keturis kartus per karjerą išrinktas jo tėvas Virgilijus Alekna (2000, 2004, 2005, 2006 m.), disko metimo sektoriuje karaliavęs daugiau nei dešimtmetį.
Dar pernai dominavęs jaunimo varžybose, 20-metis M.Alekna šiemet nieko nelaukęs galingai įsiveržė į vyrų disko metimų sektorių, kuriame įprastai atletai atsiskleidžia brandesniame amžiuje. Pasaulio čempionate Judžine jaunasis lietuvis iškovojo sidabrą (69,27 m), o rugpjūtį Europos pirmenybėse Miunchene tapo čempionu, pagerinęs čempionatų rekordą (69,78 m).
Daug stabiliai aukštų rezultatų, tarp jų ir asmeninį rekordą (69,81 m), pasiekęs M.Alekna metų pabaigoje sulaukė ir Europos lengvosios atletikos Kylančios žvaigždės prizo.
O dar vienas prizas laukė namie. Prieš penkias dienas iš Berklio universiteto į Lietuvą sugrįžęs disko metikas trečiadienį per „Lietuvos 2022 metų sporto apdovanojimus“ tapo geriausiu šalies metų atletu.
– Mykolai, koks jausmas atėjo, kai sužinojote, kad esate išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku?
– Iš tiesų labai smagu. Sezonas buvo sėkmingas, o tai – Lietuvos žmonių įvertinimas. Iš tiesų smagu, kad žmonės balsavo, išrinko mane nugalėtoju.
– Jūsų tėtis išrinktas geriausiu metų sportininku keturis kartus, jūs – pirmą kartą. Ar kalbėjotės apie tai?
– Dar ne, bet tikriausiai po renginio pašnekėsime.
Suprasti akimirksniu
- Daugiausiai kartu geriausiais Lietuvos metų sportininkais rinkti: Modestas Paulauskas – 7, Rūta Meilutytė – 5, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Virgilijus Alekna, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė – po 4, Simona Krupeckaitė – 3;
- Pastaba: nuo 1956 iki 2013 metų rinkimuose geriausias sportininkas buvo renkamas bendrai, nuo 2014 metų – atskirose moterų ir vyrų kategorijose.
– Ar turite ambicijų ir tokiais titulais pakonkuruoti su tėčiu?
– Galbūt ir reikėtų (šypsosi). Niekada apie tai nepagalvojau. Sakote, kad jis keturis kartus? Na, laiko dar yra, gal ir būtų smagu pakonkuruoti.
– Ar esate jau nusibraižęs kitų metų planus?
– Kitais metais laukia pasaulio lengvosios atletikos čempionatas (rugpjūtį Budapešte). Labai norisi būti tarp prizininkų ir atsirevanšuoti Kristjanui Čehui. Aišku, ir kiti sportininkai sunkiai ruošiasi, bus atkaklios varžybos.
– Ar turite minčių apie kitų metų rezultatą, kokį norėtumėte pasiekti?
– Dar negalvoju apie rezultatą, svarbu išlikti sveikam, išvengti traumų. Kaskart atsiduoti treniruotėms, o tada ir rezultatai savaime kils.
– Antrus metus studijuojate Berklio universitete – ar šie metai skiriasi nuo pirmųjų?
– Antrieji kiek lengvesni. Pavyko apsiprasti, įsivažiavau į ritmą. Įpratau prie anglų kalbos, tad viskas daug lengviau ir greičiau pavyksta. Tikrai nesigailiu, kad išvažiavau ten.
– Ar geriausio metų sportininko rinkimuose ir pats būtumėte balsavęs už save?
– Manau, kad taip. Pavyko tiek daug pasiekti. Nemeluosiu, tikėjausi gauti šį titulą. Metai buvo sėkmingi. Aišku, ne tik man, bet ir visam Lietuvos sportui.
– Ar apmaudu, kad apdovanojimuose nebuvo geriausios metų sportininkės Rūtos Meilutytės?
– Taip, nes dar niekada nebuvau sutikęs Rūtos.
– Ką galvojate apie Rūtą, kuri jau penktą kartą išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke?
– Labai smagu, kad ji grįžo į sportą. Matyti, kad vėl mėgaujasi tuo, ką daro. Pats asmeniškai jos nepažįstu, bet žinau, kad tai labai tituluota sportininkė, jai puikiai sekasi. Labai džiaugiuosi už ją.
– Jūsų treneris išrinktas geriausiu metų treneriu. Spėjote persimesti keliais žodžiais?
– Taip, pasveikinome vienas kitą, pasijuokėme truputį.
– Ar patiko trenerio kalba? Jis juokavo, kad į sportą atėjote dėl raumenų ir noro patikti merginoms.
– Treneris visada mėgsta patraukti per dantį, esu prie to įpratęs. Pasijuokėme smagiai ir tiek. Visai gera kalba (šypsosi).
– Kokie planai Lietuvoje artimiausiu metu?
– Planuoju būti iki sausio 13 dienos. Grįžau prieš penkias dienas. Planas pabūti su šeima per šventes. Aišku, taip pat nepamiršti treniruočių ir rengtis kitam sezonui.
