Patirties semsis iš praėjusio sezono
Lietuva – ėjikų kraštas. Gausesnes pajėgas olimpiadoje turėsiančias Europos valstybes galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Be to, lietuviai pastaruosiuose pasaulio čempionatuose aukštą lygį įrodydavo ir pasiektais rezultatais: 2009-ųjų ir 2011-ųjų planetos pirmenybėse Kristina Saltanovič finišavo aštunta, o praėjusiais metais šalies vėliavneše tapo aukščiausią vietą iš visų Lietuvos lengvaatlečių – septintą – užėmusi B.Virbalytė.
„Norėčiau pasisemti gerų dalykų iš praėjusių metų, galbūt dėl to sezoną pradėsiu vėliau nei įprastai – tą dariau pernai ir tai pasiteisino. Šiemet neturėsiu tiek daug varžybų, kiek būtų galima turėti, pasirinksiu svarbiausius startus. Sportinės formos pikas turėtų būti vienas – per olimpiadą“, – planais dalijosi B.Virbalytė.
Sportininkė varžybų gausa negalėjo pasigirti ir pernai: 20 km nuotolį iki pasaulio čempionato įveikė tris kartus, o prasčiausią rezultatą parodė paskutiniame starte prieš planetos pirmenybes – Lietuvos čempionate Alytuje. Tiesa, ten ėjikė startavo negaluodama.
„Kartais tokių dalykų kaip pernai Alytaus varžybose, kai netikėtai susirgau, neplanuoji. Tai gali atsirasti iš niekur, – pasakojo B.Virbalytė. – Negaliu pasakyti, kad rezultatas kils su kiekvienomis varžybomis, nors to norėčiau. Taip pernai turbūt ir būtų buvę, jei liga nebūtų sumaišiusi kortų.“
Kinijoje ėjikė pasiekė ir asmeninį rekordą – 1 val. 30 min. 20 sek. Šalies rekordas – 1 val. 29 min. 1 sek. – nuo 2014-ųjų priklauso B.Virbalytės treniruočių partnerei Neringai Aidietytei. Pastaroji sportininkė praėjusį sezoną pradėjo gana sėkmingai, tačiau į svarbiausią metų startą atvyko nepasiekusi geriausios sportinės formos. Maža to, pasaulio čempionate N.Aidietytė net nefinišavo – sportininkė už technikos pažeidimus buvo diskvalifikuota.
„2014 metais ėmiau mušti Lietuvos rekordus, o pernai turbūt iš to didelio entuziazmo persitreniravau. Į šį sezoną atėjau su kitokiu požiūriu, – sakė N.Aidietytė. – Žinoma, nusivylimas po Pekino buvo didelis, šią žiemą treniravausi daug ramiau, ne taip intensyviai ir apimtis buvo mažesnė nei pernai.“
Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės N.Aidietytei bus antrosios – prieš ketverius metus Londone ji užėmė 39 vietą (1 val. 39 min. 5 sek.). Į Pietų Ameriką ėjikė vyks su kur kas didesniais tikslais.
„Prieš Londono olimpiadą džiaugiausi jau vien patekimu į ją, dabar tikslai didesni. Neįsivaizduoju savęs 38-oje vietoje, kurioje buvau Londone, – nusijuokė N.Aidietytė. – Nusivilčiau, jei nepatekčiau į 20-uką. Ar realu aštuntukas? Brigitos ir Kristinos atvejai parodė, kad realu, nors olimpiadoje niekas iš ėjikų nėra finišavęs net 12-uke. Jei viskas protingai bus atlikta ir aukščiausią sportinę formą pasieksiu Rio de Žaneire, tikrai bus galima kovoti ir dėl aštuntuko.“
Dvikova: veteranė prieš sezono atradimą
41-erių Kristina Saltanovič kone du dešimtmečius buvo Lietuvos sportinio ėjimo veidas: lengvaatletė dviejuose pasaulio ir dviejuose Europos čempionatuose prasibrovė į geriausiųjų aštuntukus, dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, o Europos sportinio ėjimo taurės varžybose sugebėjo iškovoti bronzos medalį. Vis dėlto dar pernai olimpinį normatyvą įvykdžiusi veteranė susidūrė su nelauktu iššūkiu: praėjusį mėnesį normatyvą įvykdė vos pirmą kartą 20 km distanciją įveikusi 20-metė Živilė Vaiciukevičiūtė.
20 km rungties normatyvas pakluso jau keturioms lietuvėms (B.Virbalytei, N.Aidietytei, K.Saltanovič ir Ž.Vaiciukevičiūtei), tačiau šioje rungtyje vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau trijų sportininkių. Panašu, kad dėl paskutinio kelialapio susigrums K.Saltanovič, Ž.Vaiciukevičiūtė ir pastarosios sesuo dvynė Monika.
Olimpinės atrankos metu K.Saltanovič 20 km greičiausiai įveikė per 1 val. 34 min. 20sek., o vos vieną kartą tokią distanciją įveikusi Ž.Vaiciukevičiūtė – per 1 val. 35 min. 33sek. Šį rezultatą lengvaatletė užfiksavo IAAF „Challenge“ serijos varžybose Slovakijoje, kur užėmė 19vietą.
„Kol kas esame keturios ėjikės, įvykdžiusios olimpinį normatyvą. Savo pasiektu rezultatu tikrai labai džiaugiuosi, tačiau nežinau, ar jo pakaks, kad vykčiau į Rio. Iki olimpiados liko nedaug laiko, o rezultatą reikia tik gerinti, – tikino Ž.Vaiciukevičiūtė. – Mano sesuo Monika, manau, taip pat parodys gerą rezultatą. Šis žiemos sezonas jai buvo labai sėkmingas, todėl su nekantrumu lauksiu jos pirmojo starto. Kristina irgi nenusileis, tačiau konkurencija skatina eiti dar greičiau, šį sezoną darysiu viską, kad patekčiau į olimpiadą.“
Kertinėmis atrankos etapo varžybomis kylanti žvaigždė laiko gegužę Romoje (Italija) vyksiančias pasaulio taurės varžybas. Tada vienoje trasoje turėtų susigrumti visos pajėgiausios šalies ėjikės.
„Planuojame vykti į pasaulio taurės varžybas Italijoje, ten, manau, bus sudėti visi taškai dėl Rio. Bus matyti, kokiose dar varžybose dalyvausiu, daug kas priklausys nuo konkurenčių pasirodymų. Jei rezultato užteks, kad patekčiau į olimpiadą, ruošiuosi tik svarbiausioms varžyboms“, – planais dalijosi Ž.Vaiciukevičiūtė.
Ginklų sudėti nesiruošia ir K.Saltanovič. Traumą išsigydžiusi sportininkė apie tikslus kalba atsargiai, bet savo jėgomis tiki.
„Pasaulio čempionatą praleidau dėl traumos ir dėl bejėgumo. Sunku būtų sakyti, kad va, nuvažiuosiu į olimpiadą, kaip dėsiu ir viską laimėsiu, – pasakojo K.Saltanovič. – Mano amžiuje patekimas į olimpines žaidynes būtų tikrai nerealu, bet yra etapai – reikia sudalyvauti tarptautinėse varžybose, išvengti traumų, patekti į komandą ir jausti, kad neteks vilktis gale. Kai tuos etapus sėkmingai įveiksiu, tada galėsiu kalbėti apie tikslus.“
Sportininkė iki olimpinių žaidynių 20 km distanciją žingsniuoti planuoja triskart. Pasak jos, teisę startuoti Rio de Žaneire turėtų garantuoti toks rezultatas – 1 val. 33 min. 30 sek. Pastarąjį kartą K.Saltanovič tokį laiką parodė prieš dvejus metus.
„Živilė ir Monika jau senokai žiba tarp jaunių ir jaunimo. Jos ne kartą sugebėjo įrodyti, kad yra kovotojos ir turi didelę ateitį. Faktas, kad būdamos 19 metų 20 km nuotolį praėjo taip greitai rodo, kad jos pasirengusios kovai, – teigė K.Saltanovič. – Živilės parodytas rezultatas manęs nenustebino, bet supurtė. Buvau per daug atsipalaidavusi, kad turiu normatyvą. Dabar pajutau, kad norint galvoti apie olimpiadą turėsiu judėti, labiau save paspausti ir tai yra labai gerai! Kai yra konkurencija, yra ir rezultatai.“
Į normatyvus taikysis dar du ėjikai
Į Rio de Žaneirą ruošiasi ir gausi vyrų komanda: 20 km rungties normatyvai pakluso Mariui Žiūkui ir Mariui Šavelskiui, o varginančioje 50 km distancijoje šalies garbę pasiryžę ginti Tadas Šuškevičius ir Arturas Mastianica. Pastarasis olimpinę rinktinę papildė tose pačiose varžybose, kuriose normatyvą įvykdė ir Ž.Vaiciukevičiūtė: 50 km nuotolį įveikė per 4 val. 4 min. 49 sek.
Kad svajonė vykti į Rio de Žaneirą taps realybe A.Mastianica patikėjo tik kirtęs finišo liniją.
„Negali būti tikras dėl rezultato ar technikos. Gali diskvalifikuoti iki finišo likus 100 metrų, tai patikėjau tik tada, kai kirtau finišo liniją“, – sakė 23-ejų metų sportininkas.
50 km distanciją varžybose ėjikai dažniausiai žingsniuoja tik 1–2 kartus per sezoną, tad jei Slovakijoje A.Mastianicą būtų ištikusi nesėkmė, olimpines viltis tektų atidėti bent ketveriems metams. Vis dėlto baimės suklysti ėjikas nejautė.
„Sportuoju jau 11 metų, mano, kaip ir kitų sportininkų, karjeroje yra sėkmingų ir nesėkmingų startų. Jei bijočiau, ko gero nesportuočiau – nepriklausomai nuo distancijos, kurioje dalyvauju. Prieš varžybas niekada neturime plano B todėl, kad tai trukdo susikaupti ir įvykdyti planą A, – teigė A.Mastianica. – Planas Rio bus minimumas ir maksimumas viename – planuojame distanciją įveikti per 4.00 val.–4.04 val.“
Šį savaitgalį ėjikų laukia atsakingi startai Rio Majore (Portugalija) ir Podebraduose (Čekija). Įvykdyti olimpinius normatyvus realias galimybes turės M.Vaiciukevičiūtė ir Genadijus Kozlovskis.
