Ta proga sportininkė, kurios amseninis rekordas šioje rungtyje yra 4,65 metro, davė interviu Rusijos lengvosios atletikos tinklapiui.
 |
| runners.ru nuotr./Anastasija Švedova |
Anastasija, kokios priežastys privertė Jus išvykti į kitą šalį?
Tai asmeninės priežastys, kurių nenorėčiau įvardinti. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priėmiau dar gegužės pabaigoje, būtent tada ir pradėjau tvarkytis dokumentus, kurie vasaros viduryje jau buvo paruošti. Nenorėjau dalyvauti Rusijos čempionate, kuris vyko liepą, tačiau Sank Peterburgo sporto komitetas paprašė manęs jame dalyvauti, garantuodamas, jog tai neturės jokių juridinių pasekmių. Daugeliui, o kartu ir man pačiai, buvo nelaukta, jog pasirodžiau labai gerai, ir likau antra, peršokusi 4,60 metro.
Ar buvo apmaudu kvalifikuotis į pasaulio čempionatą Berlyne ir ten nevykti?
Buvo, žinoma, visokių minčių, tačiau šis sezonas nebuvo geriausias mano karjeroje. Mano gyvenime įvyko labai daug permainų, tad apie sportą galvojau mažiausiai. Rusijos čempionate nebuvo visiškai jokio spaudimo, žinojau kad nekovoju dėl jokių kelialapių į čempionatus. Tad šokinėjau savo malonumui, o kitos merginos kiek per daug jaudinosi ir neparodė to, ką realiai gali. Nepaisant to, jos visą vasarą šokinėjo geriau už mane.
O stebint pasaulio čempionatą neklilo minčių – „o kas jei ten būčiau ir aš”?
 |
| tracknandfield.ru nuotr./Anastasija Švedova |
Aš nežiūrėjau čemionato. Tuo metu buvau prie Azovo jūros kažkokioje stovykloje, kurioje nebuvo televizoriaus. Sąlygios ten buvo klaikios, badavau, mat maistas buvo siaubingas. Žinojau, kurią dieną bus finalas ir buvau tikra, kad Jelena Isinbajeva laimėjo. Tenorėjau sužinoti, kas liko antroje ir trečioje vietose. Tad pasijungiau prie interneto mobiliuoju telefonu, ilgai ieškojau informacijos, o kai sužinojau rezultatus, 15 minučių tiesiog sėdėjau nieko nesuprasdama. Galvojau, kad tai tiesiog antis ir negalėjau patikėti, kad tai įmanoma. Net pamiršau pasižiūrėt, kas tapo pasaulio čempione ir prizininkėmis. Tik grįžusi į Maskvą susirinkau detalią informaciją – buvau šoke.
Ką tik Jums buvo leista atstovauti Baltarusijai. Kur dabar gyvensite ir kokios nuotaikos apėmė, išgirdus šį sprendimą?
Kol kas esu tarpo žemės ir dangaus. Tikėjau, kad sprendiams bus palankus, ačiū, kad federacijos vadovybė suprato mano situaciją. Gyvensiu Gardine.
