Daugiau nei dešimt trispalvių plevėsuojant „Stade de France“ stadiono tribūnose, gaudžiant 80 tūkst. žiūrovų, Andrius Gudžius kumščiuodamas sau į krūtinę ir pakeldamas rankas žengė į disko metimų sektorių.
Vėlyvą trečiadienio vakarą Paryžiaus orą gaivinant maloniems 23 laipsniams šilumos disko metikų aikštė priminė gladiatorių areną, kurioje dauguma iš 12-os finalininkų jau pirmaisiais bandymais parodė savo klasę.
Vyriausias finalo dalyvis A.Gudžius ir jauniausias Mykolas Alekna buvo tarp jų – M.Alekna iškart įsiveržė į priekį su 68 m 55 cm, o A.Gudžius pirmuoju bandymu aukšta trajektorija paleido diską, nusileidusį ties 66 m 45 cm.
Paspurtavęs keliolika metrų aukštai keldamas kelius ir taip apšildamas prieš antrą metimą, 33 metų lietuvis metė įrankį 65 m 2 cm.
O tada jis plojo M.Aleknai – šis pagerino savo tėvui priklausiusį olimpinį rekordą, diską nusviedęs 69 m 97 cm.
Trečiasis A.Gudžiaus metimas buvo mažiau vykęs, leidosi apie 61 metrą, tad tai pamatęs jis peržengė liniją ir liko su įrašu X.
Po trijų metimų šeštas buvęs A.Gudžius nukrito į aštuntą vietą, kai likęs aštuonetas atletų atliko ketvirtus savo bandymus – jį aplenkė vokietis Clemensas Pruefferis ir turnyro sensacija tapęs jamaikietis Roje Stona, numetęs lygiai 70 metrų, ir 3 cm pagerinęs M.Aleknos prieš tai fiksuotą olimpinį rekordą.
A.Gudžiaus ketvirtas ir penktas bandymai ne tokie tolimi, tad jis peržengė liniją.
Disko metimų veteranas susitelkė paskutiniam bandymui ir 10 cm pagerino savo geriausią metimą. Su 66 m 55 cm rezultatu jis finišavo aštuntoje vietoje, už kurią valstybė yra numačiusi 8,4 tūkst. eurų premiją.
Iš netoli Vilkijos esančio Padauguvos kaimo kilusiam A.Gudžiui tai buvo trečiosios olimpinės žaidynės.
Prieš tai jis buvo užėmęs 12 vietą Rio de Žaneire ir 6 vietą Tokijuje, bet tarp šių žaidynių padovanojęs Lietuvai ir sau du aukso medalius 2017 metų ir 2018 metų pasaulio ir Europos čempionatuose.
Pastaruosius kelerius metus dėl traumų ir išaugusios konkurencijos A.Gudžius rečiau užlipdavo ant garbės pakylos elitinėse varžybose, bet 2022 metais Judžine iškovojo pasaulio čempionato bronzą, tąkart užlipęs ant garbės pakylos su M.Alekna.
Daugiau nei dešimt metų profesionaliose varžybose dalyvavusio disko metiko šio sezono geriausias rezultatas (66 m 57 cm) buvo per tris metrus žemesnis nei jo asmeninis rekordas (69 m 59 cm), bet tai nestebino, žinant, kad Andrius gydėsi nugaros išvaržas.
Paryžiuje sėkmingai įveikęs atranką (buvo dešimtas) jis žadėjo patriukšmauti iš paskutiniųjų finale, kuris susiklostė taip dramatiškai ir netikėtai.
– Turbūt buvo sunku įsivaizduoti tokį finalą, Andriau?
– Ne, tai buvo istorija. Tai buvo istorija. Su tokiu rezultatu, kokį pasiekiau, tikrai tikėjausi būti šešete. Tačiau vyrai atėjo ir sutrypė bet kokias viltis.
Žiūrėkit: trečiai vietai reikėjo 69 su viršum – tai kosmosas. Tai kas įvyko šiandien buvo istorija, o aš džiaugiuosi, kad tapau istorijos liudininku.
Buvo du atletai, kurie vienas po kito pagerino olimpinį rekordą. Ne, ne – su olimpiniu rekordu nelaimėti varžybų? Tai – kosmosas.
Žemai lenkiuosi prieš Mykolą ir džiaugiuosi, kad jis išstūmė tokius rezultatus. Šaunuolis, šaunuolis, šaunuolis, jis dar kartą parodė, kad yra vertas medalio. Šįvakar turėjo būti trys aukso medaliai.
– Ar žinojote prieš tai apie naują olimpinį čempioną?
– Pirmą kartą varžybose sutikau. Aš buvau apie jį girdėjęs, bet kartu mėtyti disko neteko, o jei ir teko – nepamenu. Ankstesniais metais jis tokių rezultatų nerodė, šiemet Ramonoje metė 69 metrus, bet olimpiniame stadione 70 metrų? Kosmosas.
– Ir pats kovojote iš širdies. Kaip vertinate savo rezultatą ir vietą?
– Aš žadėjau, kad plėšysiuosi, draskysiuosi kiek galiu, stumsiu save. Laikiausi, nėjau nė per nago juodymą atgal, pridėjau porą metrų prie atrankos rezultato. Vertinu 9 iš 10 balų.
Žinant, kaip pradėjau sezoną, kokius sunkumus patyriau – treniruotėse štangos ant pečių nedėjau tris mėnesius. Be jėgos pilnų treniruočių pavyko išspausti.
Gal būčiau visiškai patenkintas, jei metru toliau būčiau numetęs. Teoriškai tai buvo įmanoma, bet praktiškai net nustebau, kad tiek daug numečiau.
– Ką kalbėjotės su Danieliu Stahliu iškart po varžybų?
– Sakėme, kad jei toliau taip jaunimas mėtys, koks tikslas bebus važiuoti į varžybas (juokiasi). Vyrukai šaudo po 70 metrų kaskart varžybose... Nesąmonė (juokiasi).
– Seniems vilkams erdvės mažėja?
– Reikia nukelti kepurę. Žinoma, sporto šiandien niekas nebaigsime, nemanau, kad Lietuvai blogai turėti du disko metikus olimpiniame finale. Tačiau tiek Mykolas, tiek Stona, Matthew Denny kai pradėjo mėtyti nuo praėjusių metų pabaigos, tai ir nestabdė. Linkiu toliau stumti olimpinius ir pasaulio rekordus. Tik jei jie ir toliau tokias „nesąmones“ darys, tai olimpinis normatyvas tuoj bus 70 metrų (Juokiasi).
Įsivaizduokite, aš užėmiau aštuntą vietą, Danielis Stahlis septintą, – mes net neįvykdėme normatyvo į kitų metų pasaulio čempionatą (67 m). Aš nebesuprantu, kur juda disko metimas. Čia gerąja prasme, aš džiaugiuosi, kad mano mylima rungtis taip stebina pasaulį.
– Ar Mykolo Aleknos rezultatas atitiko lūkesčius? Ar galvojote, kad jis gali virš 70 metrų?
– Mano galva, Mykolas numetė 70 metrų. Ar 70 ar 69,97 – tai lygiai tas pats. Kur teisėjas padės žymeklį, kaip diskas nusileis, kaip žolė bus palinkusi, kaip lazerį palaikysi, – tiesiog laimės dalykas. Reikia suprasti, kad toks skirtumas yra laimės faktorius. Aš pats pasaulio čempionatą laimėjau su 2 cm.
Manau, kad Mykolas jaunas, turi laiko, Los Andžele (2028 m. olimpinėse žaidynėse) pasiims tai, kas jam priklauso.
– Kokia paties buvo reakcija į Stonos stebuklingą metimą?
– Nežinau, ar matėte, bet aš turėjau eiti mesti, man skaudėjo nugarą ir kelį. Einu mesti, o prieš mane – bambt vyrukas, – olimpinį rekordą!
O prieš tai jo geriausias rezultatas buvo už mano žemesnis, apie 66 metrus. Ir tada jis dėjo keturis metrus į pliusą! Kosmosas.
– Stona 69 metrus iki šiol buvo pasiekęs Oklahomoje, kur padeda stiprus vėjas. Ar disko metimų teorija turį paaiškinimą?
– Jei jums pastatyčiau tornadą ir duočiau diską, jūs gi neprisidėsite bet kiek.
– Mes ne, bet disko metikai..
-Niekas daug nepridės. Vis tiek reikia palankaus vėjo, niekas nežino ar jis tose varžybose pataikė pučiant reikiamam vėjui, gal būtų numetęs dar toliau? Tiesiog jis ruošėsi olimpinėms varžyboms, kaip ir Mykolas ruošėsi ir numetė 70 metrų. Istorijoje nėra buvę tokių metimų. Ką jie išdarinėja, aš nebežinau. Kaip jie treniruojasi, kokios jų paslaptys? Gal ir man kada papasakos (šypsosi).
– Po atrankos sakėte, kad varžysitės taip, kad išneš su neštuvais. Ar jums kūną dabar skauda?
– Po trečio metimo nebežinojau, kaip reikės toliau mesti. Tačiau pabandžiau užkurti auditoriją, o ji mane palaikė. Prieš kiekvieną metimą lietuviai mane palaikė, rėkė, skatino. Galvojau apie savo dukrą ir sūnų, kurie prie televizoriaus dabar sėdi. Žmona tribūnose buvo. Paskutiniai metimai buvo daugiau stiprūs psichologiškai, o ne fiziškai – tiesiog varai kas bus – tas bus. Padariau, ką galiu. Galiausiai manau 66 m 55 cm yra geriau nei X'ai ir neštuvai (juokiasi).
– Buvote atsigulęs vienu metu?
– Visai buvo batai. Galvojau net kokius 2 metimus praleisti, bet pavyko prasijudinti, atidaviau viską, ką turėjau.
– Kokie jūsų planai?
– Dar turėčiau važiuoti į Deimantinės lygos etapą Romoje, dar į varžybas Briuselyje, bet grįžęs namo tik nuspręsiu, ar dar dalyvausiu šį sezoną kur nors. Nes dabar yra tikrai blogai. Gydytojai jau tikrai sakys: „Baik jau, gana“. Jie jau ir prieš tai sakė: „Stabdyk arklius“. Tačiau žinojau, kad tai turbūt paskutinės mano olimpinės žaidynės, tad norėjau atiduoti viską, kad paskui nesigailėsiu. Dabar galiu būti iškėlęs galvą, nes padariau maksimaliai viską, ką galėjau.
– Jums išvarža, ar ne?
– Dvi.
