2010-aisiais Europos čempione tapusi Ž.Balčiūnaitė iš profesionalaus sporto buvo išbraukta jos organizme radus draudžiamų preparatų. Bėgikė visą laiką neigė vartojusi dopingą, savo tiesą bandė įrodyti teismuose, tačiau nesėkmingai.
Jos dvejų metų diskvalifikacija dėl dopingo baigsis rugsėjo 5 dieną.
Į pirmą startą stos rugsėjo 22-ą
Bėgikė, prieš pasinerdama į varžybų maratoną, rugsėjo 22 d. Vilniuje, prie Baltojo tilto, atidarys jau tradiciniu tapusį „AVON žygį prieš krūties vėžį“, ir burs žmones nenusisukti nuo šia klastinga ir dažna liga sergančių artimųjų. Živilė Balčiūnaitė „AVON žygio prieš krūties vėžį“ pagrindine ambasadore yra jau šeštus metus iš eilės.
Živilės Balčiūnaitės treneris Romas Sausaitis įsitikinęs – šiuo metu Živilė yra geresnės sportinės formos nei bet kada ir realu iš sportininkės tikėtis aukščiausių rezultatų.
Henriko Pesliako nuotr./Romas Sausaitis |
„Mes tikrai nebuvome niekur dingę, siekėme įgauti geriausią formą rudens maratonui, ir, jei planai nepasikeis – jau lapkričio 18 dieną startuosime Japonijoje. Iki tol, Živilės laukia ir pirmasis oficialus pasirodymas Lietuvoje – rugsėjo 22 dieną sportininkė startuos „AVON žygyje prieš krūties vėžį“, kuris Živilei asmeniškai labai svarbus“, – sakė Ž.Balčiūnaitę treniruojantis Romas Sausaitis.
Smulkutė sportininkė daug prisidėjo prie maratono sporto populiarinimo Lietuvoje, kurioje nesportuojančių žmonių rodiklis yra vienas didžiausių Europoje. Ji tikina siekianti atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką, aktyvią ir sąmoningą gyvenseną, ir užkirsti kelią klastingai, ne vieną moterį pastarąjį dešimtmetį pakirtusiai ligai – krūties vėžiui.
„Mano svajonė – nustebinti Lietuvą ir visą pasaulį, ir tam dedu visas įmanomas pastangas. Didžiausias lūkestis – 2016 m. olimpiada Rio de Žaneire. Taip pat, jei savo bėgimu galiu bent maža dalimi prisidėti prie kilnesnių tikslų, tai jau atperka bet kokias pastangas“, – teigia Ž. Balčiūnaitė.
Prieš Atėnų olimpines žaidynes Ž Balčiūnaitė Lietuvoje buvo vienintelė pasaulinį pripažinimą pelniusi maratonininkė. Dabar ji pripažįsta, kad konkurencija Lietuvoje tikrai išaugo ir mini bent tris tarpautinio lygmens maratonininkes: Rasą Drazdauskaitę, Dianą Lobačevskę ir Remaldą Kergytę. Su jomis ji tikisi susitikti ir kitais metais Maskvoje vyksiančiame Pasaulio čempionate. Taip pat – 2014-ųjų Europos čempionate Ciuriche.
„Jokohamos maratonas bėgimas vyks trim ratais, didelė dalis maratono trasos tęsiasi pakrante – jei pūs priešpriešinis vėjas, tai sportininkams gali virsti tikru iššūkiu. Maratonininkų pasiektus rezultatus veikia labai daug faktorių: fizinis pasirengimas, oro sąlygos: vieni prie jų prisitaiko, kiti nesugeba. Živilei kartoju: nei pasaulio rekordininkai, nei olimpiniai čempionai šiuo metu nėra už tave stipresni, visi jūs esate lygūs. Dabar esame netgi geresnės formos nei tuomet, kai Europoje mums pavyko pasiekti aukso medalio vertą laiko rekordą. Pasiruošimas tikrai einasi puikiai“, – optimizmo neslepia treneris.
Živilei Balčiūnaitei priklauso geriausias Lietuvos maratono (42,195 km) rezultatas – 2 val. 25 min. ir 15 sekundžių. Pasaulio moterų maratono rekordas (2 val. 15 min. ir 25 s) priklauso Didžiosios Britanijos bėgikei Paulai Radcliffe – jį bėgikė pasiekė 2003 m.