– Žiemos sezono metu patyrei traumą. Ar pavyko ją išsigydyti tarpsezoniu?
– Trauma nebuvo lengva ir tokia, kuri greit praeina. Kadangi iškart po traumos buvo praleista per daug laiko nesigydant, tikintis, kad tai nėra stiprus pažeidimas, ir sezono visgi nestabdžiau, taip apsunkinau gijimo procesą, o tai prailgino ir reabilitacijos periodą.
Pasibaigus žiemos sezono varžyboms ėmiausi kruopščiai dirbti su kinezioterapeutais ir gydyti specialiais stimuliacijos rėžimais su „Compex“, tad petuko situacija pradėjo gerėti. Šiuo metu negaliu pasakyti, jog esu šimtu procentų pagijusi, bet petys jaučiasi neblogai. Tikiuosi, kad tai smarkiai nebetrukdys šokant į aukštį.
– Turėjai ne vieną treniruočių stovyklą Portugalijoje ir Ispanijoje. Ar pasiruošimas vyko sklandžiai?
– Pasibaigus žiemos sezonui vykome į Palangą. „Vanagupės“ viešbutyje atsistatinėjau po žiemos sezono ir pradėjau gydytis petį. Vėliau sekė stovykla Portugalijoje, joje dvi savaites dirbome bendro fizinio pasirengimo kryptimi ir po truputį įtraukėme šuolio į aukštį specifinius pratimus. Po Portugalijos išvykau į Ispaniją, kur pradėjau šuoliuoti į aukštį, tačiau pačioje Ispanijoje kol kas buvau trumpai, nes teko išvykti į Deimantinės lygos varžybas Dohoje. Po jų grįšiu atgal į stovyklą ir dar savaitę laiko dirbsime jau specifiškai daugiau su šuolių technika ir sprogstamos jėgos gerinimu.
– Pirmos sezono varžybos – Deimantinės lygos etapas Dohoje. Visas šio etapo dalyves žiemą lenkei. Ko tikiesi iš pirmo sezono starto?
– Kol kas nekeliu sau jokių tikslų, nes lauke esu padariusi vieną rimtą šuolių treniruotę Ispanijoje ir vieną įvadinę Vilniuje, prie 10 laipsnių šilumos. Tad šis startas man labiau treniruotės tipo, todėl nesitikiu stebuklingų rezultatų. Jeigu pasiseks peršokti daugiau nei kad šokau Ispanijoje treniruotės metu, ir užimti pakankamai aukštą vietą tarp dalyvių – būsiu patenkinta. Tai tikrai nėra esminis mano sezono startas.
– Kokie pirmosios sezono dalies planai?
– Po varžybų Dohoje dar grįšiu į stovyklą, po kurios gegužės 30 dieną lauks Europos klubų čempionatas. Šiose varžybose atstovausiu mūsų lietuvišką klubą „Cosma“. Planuose yra ir dar kelios Deimantinės lygos varžybos – birželio 4 dieną Romoje ir birželio 7 dieną Birmingame. Po jų dar galbūt dalyvausiu Deimantinės lygos etape Niujorke, tačiau į jas kol kas patvirtinimo neturiu, tad nuo birželio vidurio iki liepos pradžios bandysime dirbti ties techniniais šuolių niuansais ir ruoštis pasaulio studentų Universiadai. Svarbiausi startai šią vasarą ir bus Universiada bei pasaulio čempionatas. Visa kita yra tik tarpinės varžybos, siekiant dalyvauti su gera konkurencija.
– Olimpinių žaidynių normatyvai šiemet kaip niekada aukšti. Ką manai apie moterų šuolių į aukštį rungties normatyvą – 194 cm?
– Na, šuoliai į aukštį apskritai pastaruoju metu yra labai aukštame lygyje, tad nenuostabu, jog ir normatyvai yra labai aukšti. Daugelis lietuvių turbūt jau yra įpratę iš manęs tikėtis daug daugiau nei olimpinis normatyvas, tačiau šis rezultatas yra gerokai virš tarptautinio sporto meistro lygio ir tikrai labai aukštas.
Normatyvai į olimpines žaidynes su laiku vis kyla, o tai tik parodo, jog kyla bendras sportininkų meistriškumo lygis. Pavyzdžiui, į Pekino olimpines žaidynes „B“ normatyvas buvo 191 cm, „A“ – 194 cm, kai tuo tarpu į Londono olimpiadą jau 192 cm ir 195 cm. Niekas nestovi vietoje, tad arba tobulėji kartu su visais, arba lieki „už borto“.
