Vilniaus Maratonas |
Kiekvienais metais Jūsų komanda vis gausėja – kokia komandos sudėtį įsivaizduojate, sakysim, po dešimtmečio – kiek tuo metu Šalpenuose bus gyventojų?
Taip, kiekvienais metais vis daugiau šeimos narių prisideda prie bėgimo komandos. Tikimės, kad po dešimtmečio mūsų komandoje bėgs ir daug jaunųjų bėgikų ir vyresnių. Bėgs tėvai su savo vaikais, žinoma nepamiršim ir senelių. Jei dabar telpame į vieną autobusiuką ir automobilį, tai po dešimtmečio į Vilnių atriedės gal kokie trys pilni autobusiukai.
Pristatykite savo komandą – kas jos iniciatorius, kas lyderiai, jauniausias bei vyriausias dalyviai?
Viskas prasidėjo nuo Vytauto (jį ir pavadinčiau lyderu bei iniciatoriumi). Prieš trejus metus jis išbandė savo jėgas bėgdamas pusės maratono distanciją ir taip užkrėtė noru dalyvauti kitus šeimos narius, kurių jauniausia Rūta (pirmą kartą dalyvavo būdama 3 metų) ir vyriausias Algis (41 metų amžiaus). Bėgioti kaip komanda pradėjome nuo 2008 metų Tarptautinio Vilniaus maratono.
Asmeninio archyvo nuotr./Saulius Poškus, įveikęs 100 kilometrų Nidos ultramaratone |
Kelintą kartą startuosite Vilniaus maratone?
Vytautas startuos jau ketvirtąjį kartą, o likusi komanda – trečią.
Galbūt komandos nariai ruošiasi dalyvauti ir kitose Vilniaus maratono rungtyse – žvejų varžybose, bėgime aukštakulniais bei kitose?
Sudalyvauti tikrai būtų smagu, tačiau tai priklausys nuo laiko. Esame iš pajūrio, norai ne visada atitinka galimybes, bet stengsimės dalyvauti visur, kur tik mus kviečia.
Kaip į Jūsų „sportus” žiūri aplinkiniai gyventojai, artimiausi kaimynai?
Yra įvairių nuomonių – vieni džiaugiasi ir kartu su pavydu stebi kaip mokame turiningai leisti laisvalaikį su šeima, bet, aišku, pasitaiko ir tokių, kurie pašiepia ir sako, kad „užsiimame niekais” (tiesa, tokių reta). Smagu, kai draugai, pažįstami, kaimynai palaiko mus, kad ir kur mes bevažiuotume, nes dalyvaujame ne tik Vilniuje, tačiau ir Pasvalio bei Nidos maratonuose, visi didžiuojasi Vytautu, nes jis šiais metais sėkmingai išbandė Nidos 100 kilometrų ultramaratoną.
Asmeninio archyvo nuotr./Mini maratono komanda |
Kas Jums yra bėgimas – gyvenimo būdas, laisvalaikis, psichologinė priklausomybė ar tiesiog liga?
Bėgimas mums yra laisvalaikio praleidimo būdas. Taip pat tai visada yra savęs išbandymas ir, žinoma, nuotykis, kurį visada smagu prisiminti.
Kaip jausitės, jei šiemet atsiras dar gausesnė šeimyninė komanda, nei Jūsų?
Verksim …(juokauju). Žinoma tik džiaugsimės, kad atsiranda Lietuvoje vis daugiau vieningų šeimų, kurios pasekė mūsų pavyzdžiu. Būsime labai laimingi, nes jausimės pradininkais ir skatintojais vieningų ir darnių šeimų, kurios ne tik dirba, bet ir pramogauja drauge.
Kuo Jums ypatingas bėgimas Vilniuje, kodėl jame verta dalyvauti tiek mėgėjams, tiek ir profersionalams.
Bėgimas Vilniuje ypatingas tuo, kad čia tiesiog gera atmosfera – ar tu mažas ar didelis, jaunas ar senas – bėgi išsišiepęs ir tiek. O kai baigi savo distanciją ir pakabinamas medalis, jautiesi lyg kalnus nuvertęs. Kiekvienam bėgimo mėgėjui Vilniaus maratonas, tai jėgų ir ištvermės išbandymas, „savęs” įveikimas ir taip pat geros nuotaikos užtaisas.