Lengvaatlečiai atrankos periode turės pasiekti daugiau nei vieną aukštą rezultatą, kadangi svarbus bus taškų, surinktų už pasiekimus, vidurkis. Taškai skiriami atsižvelgiant į IAAF taškų skaičiavimo lentelę, varžybų rangą bei užimtą vietą.
Pavyzdžiui, disko metimo pasaulio reitingas sudarytas susumavus penkis geriausius sportininkų pasiekimus. Šios rungties reitinge planetos čempionas Andrius Gudžius yra antras – už pergalę Londone jam skirti 1580 taškai (69,21 m). Disko metiko kraitį taip pat sudaro rezultatai pasiekti Deimantinės lygos finale Belgijoje, etape Švedijoje, Lietuvos čempionate bei komercinėse varžybose Olandijoje.
A.Gudžiaus surinktų taškų vidurkis – 1392. Reitinge jį keturiais lenkia švedas Danielis Stahlis. Beje, pagal planuojamą reitingo sistemą ypatingai svarbiais taptų nacionaliniai čempionatai: tolimiausią 2017-ųjų metimą pasaulyje – 71,29 m – atlikęs D.Stahlis už jį gavo lygiai tiek pat taškų (1308 tšk.), kiek A.Gudžius, Lietuvos čempionate Palangoje įrankį numetęs 68,04 m.
Po penkis geriausius rezultatus būtų skaičiuojama metimų, sprinto, vidutinių nuotolių bėgimų bei šuolių rungtyse, ilgesnių nuotolių bėgimuose ir ėjime – tris, o daugiakovėje bei maratone – du.
„IAAF pasaulio reitingai suformuos naują varžybų sistemą, įskaitant atranką į pasaulio čempionatus bei olimpines žaidynes. Pirmą kartą sporto šakos istorijoje bus aiški varžybų hierarchija – nuo nacionalinio lygio varžybų iki didžiausių pasaulinių renginių“, – pasakojo IAAF prezidentas Sebastianas Coe.
Tiesa, ilgesnį periodą traumas besigydantiems sportininkams patekti į svarbiausias pasaulio varžybas gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, du pėdos lūžius prieš Rio de Žaneiro olimpiadą patyręs A.Gudžius per atrankos periodą nedalyvavo penkeriose įskaitinėse varžybose.
Kol kas neaišku, kiek sportininkų iš kiekvienos rungties į pasaulio čempionatą ir olimpines žaidynes pateks pagal IAAF reitingą. Taip pat šiek tiek gali kisti ir pats reitingo formatas – oficialus, atsižvelgiant į federacijų pastabas, bus patvirtintas rugsėjį. Naujoji sistema turėtų būti naudojama atrenkant lengvaatlečius į 2019-aisiais Dohoje (Kataras) vyksiantį pasaulio čempionatą bei 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes.
Praėjusiais metais planetos pirmenybėse Londone minimalus dalyvių skaičius, priklausomai nuo rungties, buvo 32 arba 48 (ėjimo rungtyse bei maratone – be apribojimų). Tada teisę dalyvauti čempionate turėjo 19 lietuvių, o dabar, atsižvelgiantį reitingus, svarbiausiose metų varžybose galėtų dalyvauti panašus mūsiškių skaičius – 18-ika.
Geriausių Lietuvos vyrų lengvaatlečių dešimtukas:
1. Andrius Gudžius (disko metimas) – 1392 tšk.
2. Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas) – 1215 tšk.
3. Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas) – 1123 tšk.
4. Edis Matusevičius (ieties metimas) – 1119 tšk.
5. Arturas Mastianica (50 km sportinis ėjimas) – 1117 tšk.
6. Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas) – 1114 tšk.
7. Adrijus Glebauskas (šuoliai į aukštį) – 1112 tšk.
8. Rapolas Saulius (110 m barjerinis bėgimas) – 1090 tšk.
9. Remigijus Kančys (maratonas) – 1086 tšk.
10. Rytis Sakalauskas (100 m) – 1084 tšk.
Geriausių Lietuvos moterų lengvaatlečių dešimtukas:
1. Dovilė Dzindzaletaitė (trišuolis) – 1192 tšk.
2. Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) – 1175
3. Brigita Virbalytė-Dimšienė (20 km sportinis ėjimas) – 1167
4. Eglė Balčiūnaitė (800 m) – 1159
5. Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas) – 1146
6. Agnė Šerkšnienė (400 m) – 1136
7. Modesta Morauskaitė (400 m) – 1132
8. Natalija Piliušina (800 m) – 1124
9. Eva Misiūnaitė (400 m) – 1107
10. Aina Grikšaitė (trišuolis) – 1097
